Lietuvos futbolo federacija

WU-15 rinktinė

Vienoje rinktinėje muša įvarčius, kitoje – saugo vartus

2017-08-15

Vienoje rinktinėje muša įvarčius, kitoje – saugo vartus

Lietuvos merginų WU-15 rinktinė neseniai vykusiose Baltijos taurės varžybose nepaliko vilčių varžovėms. Viena iš šio laimėjimo kalvių – komandos kapitonė Meda Šeškutė.

Pasitikinti savimi ir trykštanti pozityvia energija keturiolikmetė mergina futbolo aikštėje stebina tiek trenerius, tiek futbolo žiūrovus savo tolimais smūgiais ir universalumu – ji sugeba puikiai žaisti tiek aikštėje, tiek vartuose.

Baltijos taurės turnyre M. Šeškutė dalyvavo antrus metus iš eilės ir abu kartus su U-15 rinktine iškovojo taurę. Pernai ji žaidė su vyresnėmis futbolininkėmis, o šiemet bendraamžių gretose sužibėjo ryškiausiai – rungtynėse su latvėmis saugė pelnė net tris įvarčius, o dvikovoje prieš Estija prisidėjo prie komandos sėkmės tiksliais perdavimais.

Dabar mergina grįžo į U-17 rinktinę, su kuria kaip vartininkė ruošiasi kitais metais Lietuvoje vyksiančiam Europos čempionatui.

- Kaip vertini U-15 merginų rinktinės pasirodymą Baltijos taurės turnyre?, – LFF.lt paklausė M. Šeškutės.
- Manau, pasirodėme šauniai – rezultatai kalba patys už save! Estes nugalėjome 5:2, o latvėms įmušėme net 8 įvarčius! Kita vertus, pernai tame pačiame turnyre taip pat tapome nugalėtojomis, tik į savo sąskaitą įsirašėme kur kas mažiau įvarčių.

- Kaip įvertintum save asmeniškai šiame turnyre?
- Sunku vertinti save, atidaviau visas jėgas ir dariau tai, kas tuo metu atrodė geriausia. Žinoma, visada norisi pasirodyti ir sužaisti rungtynes kuo geriau. Be to, visi darome klaidų iš kurių mokomės, tad aš nesu išimtis.

Buvo įdomu grįžti į aikštę, nes prieš tai žaidžiau vartininkės pozicijoje. Tai du skirtingi dalykai, vartuose nereikia daug bėgioti, svarbu pamatyti priešininkę ir pasiruošti netikėtiems smūgiams. Žaidžiant aikštėje reikia įdėti daug jėgų, ypač reikalinga fizinė ištvermė. Reikia galvoti kokios bus priešininkės, kaip reikės su jomis žaisti ir kokias taktikas naudoti.

- Koks jausmas antrus metus iš eilės laimėti Baltijos taurę? Kaip palygintum praeitų metų turnyrą ir šių?
- Džiaugiuosi ir didžiuojuosi komandos pasiektais rezultatais. Be abejo, visada smagu nugalėti. Iš tiesų, mes tikėjomės pergalės. Apie kitką negalvojome. Palyginus praeitus metus ir šiuos, pernai buvo sunkiau, nes žaidėme su vyresnėmis merginomis.



- Baltijos taurės turnyre per moterų rinktinės rungtynes atlikot daug įvairių skanduočių. Kas komandoje pagrindiniai „užvedėjai“? Ar pačios kuriate?
- Mes visos norime skanduoti ir sukelti triukšmo. Kadangi žiūrovų susirenka pakankamai nedaug, visai kiti jausmai aplanko, kuomet pradedame skanduoti. Be to, pasikeičia ir atmosfera, manau, ne tik mums smagu, bet ir žaidėjoms bei kitiems, esantiems stadione. Dauguma skanduočių yra pakankamai senos, mes jas perėmėme iš kitų, žinoma, kartais meginame kurti ir pačios. Pavyzdžiui, sukūrėme savo komandos šūkį.

- Kokios nuotaikos ir mintys po Baltijos taurės grįžus į U-17 rinktinę?
- Viskas labai gerai, tik vėl grįšiu į vartus. Tokios permainos man patinka, nors ir sunku taip migruoti. Žinau, jog galiu žaisti bet kurioje pozicijoje. Būna ir taip, kad norisi išbėgti į aikštę.

- Kaip atradai vartininkės poziciją?
- Kai pradėjau lankyti treniruotes, kartais tiesiog pavargdavau nuo nuolatinio lakstymo, tad atsistodavau į vartus. Arba būdavo ir taip, kad aš noriu žaisti, bet mane pastato į vartus ir nebelieka kitos išeities. Vėliau treneris pastebėjo, kad man sekasi tikrai gana neprastai, tad tada ir pradėjau treniruotis būti ne tik aikštėje, bet ir vartuose. Be to, žaidžiau su vaikinais, pradėjo jaustis fizinis skirtumas, pamaniau, kad gal geriau man būti vartuose. Viskas, atrodo, susiklostė savaime, nes turėjau traumą, o futbolo palikti nenorėjau, tai vartų saugojimas man buvo kaip išeitis.

- Kur labiau pasitiki savimi? Kur geriau sekasi ir kuriai pozicijai teiki pirmenybę?
- Manau, kad vartininkės pozicijoje pasitikiu savimi labiau, tuomet mano darbas tik sulaikyti skrendančius kamuolius ir niekas nepyksta dėl nepadarytų perdavimų. Visose pozicijose, manau, sekasi vienodai gerai. Sunku išskirti, kur geriau, nes būna visokių dienų, tiek blogų, tiek gerų. Tačiau šiuo metu, pirmoje vietoje yra tikslas būti gera vartininke.

- Kaip sekasi su U-17 rinktine žaisti A lygoje prieš vyresnes varžoves?
- Jei būna sunkesnės rungtynės, tuomet jaučiasi, tačiau negalvoju apie amžių. Visos žaidėjos yra lygios ir nemanau, kad amžius turi įtakos žaidimui. Kaip sakoma, visi skirtingi – visi lygūs.

- Esi „medžiotoja“, puolanti pirma, ar „surinkėja“, laukianti progų?
- Tikriausiai tai priklauso nuo jėgų rezervo. Kai yra pakankamai energijos, mėgstu būti aršesnė. O kai jau nebelieka jėgų, tada belieka laukti, o išlaukus imti veikti. Tarkime, žaidžiant aikštėje atiduodu visas savo jėgas, puolu varžoves be gailesčio, tačiau rungtynių pabaigoje jėgos išblėsta ir tenka nurimti. Žaidžiant vartuose viskas vyksta taip pat. Bet tai reikalauja daug mažiau fizinės ištvermės, tad nebijau pulti prie varžovės su kamuoliu.



- Ar turite rinktinėse tiek U-15, tiek U-17 asmenį, kuris imasi iniciatyvos po nesėkmių ir stengiasi motyvuoti?
- Visais atvejais palaikome viena kitą, bet U-15 rinktinėje, imdavausi iniciatyvos aš, nes buvau kapitonė. Visuomet norėjau palaikyti komandoje geras emocijas. Mano, kaip kapitonės pareiga, yra stūmėti komandą į priekį ir priminti, kad nereikia atsipalaiduoti esant bet kokiam rezultatui. Visos sprendžiame problemas ir laukiame kitų rungtynių, kur galėsime ištaisyti klaidas.

U-17 rinktinėje yra kitaip, esu jauniausia, nesistengiu reikštis. Tiesiog pagiriame viena kitą, kad palaikytume gerą atmosferą. Esame trys vartininkės. Aš asmeniškai nesistengiu konkuruoti - tiesiog dirbu savo darbą ir stengiuosi pasirodyti kuo geriau. Džiaugiuosi tuo, kad negailime viena kitai patarimų, o ir treneris sudaro galimybes visoms vartininkėms pasireikšti.

- Kurios tau rungtynės labiausiai įsiminė?
- Visos turėtos rungtynės įsimena, dažniausiai dėl rezultatų. Baltijos taurės turnyre įmušti aštuoni įvarčiai – šito, tikriausiai, pamiršti neįmanoma. Atrodo, kad įsimintiniausi įvykiai nutinka tik žaidžiant aikštėje, tačiau taip nėra. Labai smagu prisiminti ir atremtus smūgius, kai žaidžiu vartininkės pozicijoje. Galbūt atrodo keistai, tačiau nieko nėra maloniau, kaip sugauti netikėtus smūgius iš netikėčiausių vietų. Po tokių rungtynių motyvacija tik dar labiau išauga!

- Kaip ir visiems, tikriausiai, ir tau būna sunkių periodų. Iš kur sėmiesi įkvėpimo?
- Aš galbūt išskirtinė – visada išlaikau pozityvą. Kalbant apie įkvėpimą - tai tikriausiai vartininkas Gianluigi Buffonas. Man jis lyg legenda, žaviuosi juo. Apskritai, mane įkvėpia pats futbolas savaime, jis mane išmoko visko, o ypač būti atsakinga. Kadangi buvau U-15 kapitonė, buvau atsakinga už visą komandą, turėjau rūpintis visomis merginomis. Tokia patirtis naudinga man pačiai. Pagarba, kurios sulaukiau iš komandos neleido nukabinti nosies.

Susijusios naujienos