Futbolo klubo „Gintra“-ŠSG žaidėja Greta Lukjančukė sekmadienį, po finalinių Lietuvos moterų futbolo asociacijos (LMFA) I lygos rungtynių, gavo netradicinį apdovanojimą – jai atiteko geriausios pirmenybių saugės titulas.
Anot futbolininkės, nors paskutinės sezono rungtynės buvo sunkios, o pralaimėjimas daug pozityvių emocijų nekelia, vis tik komanda bando džiaugtis užimta antra vieta.
– Ko šiaulietėms pritrūko iki pergalės?
– Manau, kad pritrūko individualaus kai kurių žaidėjų požiūrio, didesnio atsidavimo, keliose grandyse trūko didesnių mūsų pastangų. Nebuvome kaip kumštis, vieninga komanda.
Iš kitos pusės, manau, kad sužaidėme neblogai. Žalgiriečių komanda žaidė tikrai labai gerai, o savo regione mes mažai tokių rungtynių turėjome, tad gal ir tas pakišo koją.
– Kaip pasikeitėte per sezoną?
– Mano svajonė buvo žaisti aikštėje – tokią galimybę gavau į futbolą sugrįžusi po gimdymo. Tad žaisdama I lygoje tikrai patobulėjau puolėjos pozicijoje. O vidurio sezone nutiko toks įdomus dalykas: eidavau su „Gintra“ treniruotis ir žaisti vartuose Čempionių lygoje, o Pirmoje lygoje žaidžiau puolėja. Tad apibendrinus, buvo įdomūs metai su smagiais, naujais išbandymais.
– Kaip sekasi derinti motinystę ir futbolą?
– Kol kas sekasi gerai. Dabar labai aukšto lygio varžybų neturime ir treniruočių nebevyksta tiek daug, todėl viską pavyksta suderinti. Padeda vyras, šeima, todėl esu jiems labai dėkinga.
– Kokie įspūdžiai pakeitus įprastą vartininkės poziciją?
– Man labai patinka žaisti, aikštėje atiduodu visą save, nors tuo pačiu man labai patinka ir būti vartuose. Vis tik labiausiai man patinka turėti darbo. Žaidžiant A lygoje, „Gintros“ komandoje, vartuose veiksmo būna mažai, jo norėtųsi daugiau. Todėl žaidimas puolime I lygoje įgyvendino mano lūkesčius – man tai buvo kaip malonumas, svajonės įgyvendinimas.
Vis tik žaidžiant rinktinėje aš, atrodo, niekur kitur negalėčiau būti – tik vartuose.
– Koks, jūsų akimis, buvo 2021 metų LMFA I lygos sezonas?
– Pirmą kartą žaidžiau šioje lygoje, todėl viską pamačiau iš arčiau. Čia žaidžia labai daug jaunimo, jaunų komandų, kurios neseniai susikūrė. Tai gana įdomi lyga, skirta jaunimo tobulėjimui. Net taip ir pavadinčiau – ne pirma, o jaunimo lyga (juokiasi).
Kadangi šitiek laiko žaidžiu vartuose, iš galo viską labai gerai matau, tad teko duoti patarimų savo komandos mergaitėms. Jos ne visus mano patarimus gerai priėmė, bet galų gale buvo patenkintos.
Apibendrinus, tikiuosi, kad I lygoje žais dar daugiau komandų ir ji taps konkurencingesnė, su galimybe pereiti į A lygą. Nes, pavyzdžiui, Vilniaus MFA „Žalgiris“ B-MRU ir „Gintra“-ŠSG jau turi komandas A lygoje, o laimėjusios I lygą, jos nebeturi kur kilti. Sakyčiau, kad tai yra šiokia tokia problema – nėra stipresnių komandų, kurios galėtų pretenduoti į A lygos čempionatą.
