Kevinui Drungilui šiandien suėjo 19-ika. Jaunasis klaipėdietis prisimena 2015 metus, kai žaidė vartininko pozicijoje pajėgiausiame šalies jaunių futbolo čempionate – Elitinėje jaunių lygoje (EJL). Jis ir šiandien išlieka pastebima čempionato figūra, tik kaupia patirtį jau kitoje futbolo srityje.
K. Drungilas nuo 2015 m. dirba LFTA arbitru ir spėjo oficialiai teisėjauti 72 rungtynėse – EJL, LVJFA pirmenybėse, Klaipėdos FF III lygoje. Sulaukęs pasveikinimų iš kolegų bei žaidėjų, K. Drungilas pasidalino savo mintimis apie savo žaidimą ir teisėjavimą EJL, jaunųjų futbolininkų „nuodėmes“.
– Kokią naudą suteikė tau rungtyniavimas EJL?
„Būdavo taip, kad laukdavai kiekvienų rungtynių, nes kiekviena komanda kovodavo su visais ir, jeigu išsiskirsi iš visų, tave gali pastebėti ir A lygos komandos treneriai, nes dauguma domisi. Plius, papildoma motyvacija žaisti tam, kad gautum „Hummel“ rungtynių žaidėjo nominaciją. Galiausiai, kai rodo Futbolo.TV, parodyti savo visas geriausias savybes ir net gali pasidaryti savo „promo“ video“.
– O teisėjavimas?
„Manau, kaip kiekvienas teisėjas pasakytų, suteikė patirties, nes rungtynių daug ir kuo daugiau teisėjauji, tuo didesnį patirties kraitį nešiesi į kitas rungtynes. Vienose rungtynėse padarytas klaidas ištaisai kitose“.
– Kas pasikeitė EJL, palyginus su tavo vartininko karjeros metais?
„EJL tapo vis labiau pastebima „Facebook“ ir Futbolo.tv pagalba. Bet, kaip pradžioje, taip ir dabar, trūksta didesnio indėlio iš Futbolo.tv, nes – kai rungtynes transliuojamos ir žmonės gali susipažinti su jaunių futbolu – ir patiems žaidėjams didesnė motyvacija žaisti tiesiogiai transliuojamose varžybose. Juos gali pastebėti didesnių klubų atstovai ir taip futbolininkai gali „prasimušti“ į aukšto lygio lygas ir ten kelti savo meistriškumą“.
– Kokį įspūdį palieka EJL komandos žaidimo ir drausmės atžvilgiu?
„EJL labiausiai matosi tai, kad dažniausiai iš komandų išsiskiria 1–2 žaidėjai, kurie dažniausiai nulemia komandos pergales. Išskirčiau Panevėžio ir Klaipėdos U19 amžiaus komandas, kurios atrodo puikiai sezono pradžioje ir, manau, tai vieninteliai pretendentai laimėti čempionatą.
– Dažniausios „nuodėmės“, kurias įvertini geltonomis kortelėmis?
„Pirma – nereikalingas žaidėjų kalbėjimas su teisėju ir mokinimas teisėjauti. Juk, jeigu aiškini teisėjui, reiškia, pats eik ir teisėjauk. Tada patys žino, kad gali gauti kortelę ir vis tiek daro savo. Antra – grubios pražangos, čia viena iš dažniausių geltonos kortelės parodymo priežasčių. Trečia – 11 m baudinio metu, kai žaidėjas nugriauna varžovą, nes mano teisėjavimo istorijoje 11 metrinių gana daug“.
– Neįprasčiausias momentas teisėjavimo metu?
„Tai, manau, prieš 2 ar 3 metus įvyko rungtynėse NFA – KFM-„Baltai“ U16 lygoje. Išvažiavau į varžybas ir buvau paskirtas asistentu, bet išėjo taip, kad aikštės teisėjas susirgo ir užmiršo informuoti atsakingus asmenis. „Gavosi“ taip, kad tai buvo pirmos mano varžybos aikštėje EJL.
O rungtynėse – ir prieš jas, ir jų metu – atrodė, viskas aišku, jog NFA nugalės. Jose antro kėlinio pradžioje NFA pirmavo 2:0 bet „Baltai“ „comebackino“ ir per pridėta laiką įsirašė 3 taškus į savo sąskaitą, nugalėdami NFA 2:3. Nuo to ir prasidėjo mano teisėjavimas aikštėje“.
– Ko pats norėtum palinkėti EJL žaidėjams šiame ketvirtajame sezone?
„Puikių pergalių, fantastiškų įvarčių ir kuo mažiau kortelių“.
-Ačiū už pokalbį!
Kalbino Robertas Každanas; Jurgitos Riekašienės nuotr.
