Lietuvos septyniolikmečių (U-17) futbolo rinktinė rengiasi pirmosioms Baltijos taurės rungtynėms su Suomija, o jauniausias sudėties narys Motiejus Burba nekantrauja debiutuoti šiose varžybose.
Birželio 26 d. 11 val. lietuviai Palangos stadione pradės turnyrą dvikova su Suomija. Tokiu pačiu laiku Svajūno Česnulio auklėtiniai susitiks su Latvija (birželio 27 d.) ir Estija (birželio 29 d.). Visos rungtynės bus tiesiogiai transliuojamos LFF Jaunimo rinktinės feisbuko puslapyje.
M. Burbai rugpjūtį sueis 15 metų, kai dauguma rinktinės bendraamžių yra daugiau nei metais vyresni. Vos šešiomis dienomis už jį vyresnis yra vartininkas Dominykas Valeckas.
Puolėjas šiuo metu futbolo paslapčių mokosi Anglijos „Premier“ lygos klubo „Crystal Palace“ akademijoje, U-15 žaidėjų grupėje. 2016 metais iš Lietuvos išvykęs M. Burba lff.lt svetainei plačiau papasakojo apie savo karjerą, žaidimą užsienyje bei aptarė pasirengimą Baltijos taurei.
– Motiejau, kaip tavo gyvenime atsirado futbolas ir kaip klojosi tavo futbolininko kelias?
– Augau (ir iki šiol esu) futbolo aplinkoje: visa šeima tuo gyvena, futbolą žaidžia vyresnysis brolis Kristupas, o jauniausias brolis Bernardas taip pat siekia tapti futbolininku. Natūralu, kad kito pasirinkimo, turbūt, neturėjau.
Lankyti futbolą pradėjau Vilniaus futbolo akademijoje pas trenerį Kęstutį Latožą. Vėliau treniravausi „Žaibo“ futbolo mokykloje ir kelerius metus žaidžiau „Žalgiriečio“ akademijoje.
– Žaidi puolėjo pozicijoje. Ar visada norėjai būti juo būti, kada supratai, kad tau tai yra geriausia pozicija?
– Tai įvyko natūraliai – kiek pamenu, nuo pirmų treniruočių žaidžiau puolime. Man patinka ši pozicija, nes, atrodo, kad galiu paveikti žaidimo eigą ir pasiekti reikiamą rezultatą.
– Kokios buvo tavo išvykimo į Angliją aplinkybės ir kaip tapai „Crystal Palace“ nariu?
– Į Angliją išvykome gyventi drauge su tėvais 2016 metais. Iš pradžių žaidžiau „Tunbridge Wells“ komandoje, įsikūrusioje netoli tos vietos, kurioje apsistojome. Po kelių treniruočių ir rungtynių buvau pakviestas į „Crystal Palace“ akademijoje peržiūrą ir joje pavyko įsitvirtinti.
– Kaip apibūdintum treniruočių sąlygas „Premier“ lygos klube? Kuo jos skiriasi nuo futbolo Lietuvoje?
– Dauguma į šį klausimą atsakydami pabrėžia, kad skiriasi greitis, intensyvus ir panašiai. Aš su tuo sutikčiau. Bet man atrodo, kad yra labai daug kitų veiksnių, kodėl tie skirtumai vis labiau išryškėja vėliau. Pirmiausia, čia yra didelė vaikų konkurencija. Patekęs į akademiją, tu nesi niekada garantuotas, kad čia ilgiau užsibūsi, todėl turi atiduoti visas jėgas, kad išliktum. Be to, visi vaikai čia turi svajones. Nepatekęs į „Premier“ lygą, tu turi bent kelis kitus divizionus – kaip atsarginį variantą. Ten futbolas yra labai aukšto lygio ir tu gali tobulėti bei siekti savo svajonių. Visa ta atmosfera skatina tave siekti daugiau.
– Kaip įvertintum klubo infrastruktūrą? Kas tave labiausiai nustebino ir kokius įvardintum skirtumus, lyginant su mūsų šalies galimybėmis?
– Kiek žinau, visos Anglijos akademijos treniruojasi pagal patvirtintą programą ir nelabai skiriasi viena nuo kitos. Žinoma, per tą laiką mačiau akademijų, kurios turi kuo didžiuotis. Kaip pavyzdį galiu įvardyti „Brighton“, „Tottenham“, „Arsenal“, „Chelsea“, „Southampton“ treniruočių bazes, kurios paliko didžiulį įspūdį. Vis dėlto „Crystal Palace“ negali tuo pasigirti. Žinoma, ne viena Lietuvos akademija galėtų pasvajoti ir apie „Palace“ bazę.
Labiausiai patinka, kad nereikia rūpintis rungtynių apranga. Tėvams nekainuoja ir treniruočių aprangos, išskyrus futbolo batelius, o už keliones į rungtynes nereikia mokėti. Treniruotės vyksta tris kartus per savaitę, o savaitgalį – rungtynės.
– Ar tenka bendrauti su pagrindinės komandos žaidėjais? Galbūt turi mėgstamą žaidėją, į kurį norėtum lygiuotis klube?
– Pagrindines komandos žaidėjus esu matęs tik per rungtynes. Keletą jų yra tekę sutikti ir stadiono koridoriuose, esu ne kartą padavinėjęs kamuolius rungtynių metu. Bendravimas tik toks, kad dažniausiai nusifotografuoji. Iš man patinkančių futbolininkų galbūt galėčiau išskirti Wilfriedą Zahą, kuris yra labai greitas, kūrybingas ir muša įvarčius. Tai – svarbiausia puolėjui.
– Vėl esi pakviestas į Lietuvos U17 rinktinę. Kaip jautiesi būdamas rinktinės stovykloje, dirbdamas su čia esančiais žaidėjais?
– Atstovauti Lietuvos rinktinei man buvo viena didžiausių svajonių. Todėl, kai pirmą buvau pakviestas į komandą, skaičiavau ne dienas ir valandas, o minutes, kai galėsiu atskristi čia. Man viskas čia patinka: pats komandos pasirengimas, treniruotės, susitikimas su draugais ir lietuviška aplinka.
– Rinktinė žais Baltijos taurės turnyre. Ką akcentuoja treneriai susirinkimų, treniruočių metu ir kokį jie nori matyti jūsų žaidimą?
– Treneriai labiausiai kalba apie tvarką. Treniruotėse daugiausiai smūgiuojame ir kontroliuojame kamuolį. Treneris akcentuoja, kad labiau valdytume kamuolį ir būtumėme vieningi, kaip tikra komanda. Asmeniškai tikiu, kad visa mūsų komanda yra puikiai nusiteikusi, ir manau, jog tai atsispindės ir žaidime.
