Vienai geriausių Lietuvos futbolininkių Rimantei Jonušaitei pastarieji metai su trupučiu nebuvo lengvi.
Su legendiniu Italijos „AC Milan“ klubu rankomis sukirtusi puolėja išvyko į Italiją ir siekė pradėti naują savo karjeros etapą, tačiau viską sujaukė kryžminių kelio raiščių trauma.
Vėliau trauma atsinaujino, tęsėsi ir reabilitacija, tad futbolo R. Jonušaitė žaisti negali jau kone pusantrų metų.
Visgi dabar reabilitacija toliau vyksta sėkmingai – lietuvaitė pluša Vilniuje ir dirba su Lietuvos rinktinių atletinio rengimo treneriu Georgu Freidgeimu.
„Iššūkius metė tikrai nelengvus ir futbolas, ir gyvenimas, teko priimti sunkius, bet svarbius sprendimus, tęsti ir nepasiduoti.
Kai tik gavau pirmą traumą – visa komanda labai palaikė, nes kryžminiai raiščiai nėra tas pats, kas čiurna, reikia operacijos, o tada – 8-9 mėnesių atsistatymas. O po antros traumos, galima sakyti, palaikymas buvo dvigubas – draugės, žaidėjos, vadovybė suteikė man dar daugiau motyvacijos.
Klubas ir federacija sutarė dėl individualių treniruočių su Georgu, tai esu tikrai dėkinga federacijai, kad suteikė tokią galimybę ir noriu padėkoti Georgui už darbą ir pagalbą“, – apie dabartinę savo situaciją kalbėjo futbolininkė.
Savo ruožtu G. Freidgeimas teigė besidžiaugiantis futbolininkės darbu ir atsidavimu individualiose treniruotėse.
„Nėra lengvas periodas, bet iš to, ką mačiau aikštėje, tai tikrai nustebino iš gerosios pusės, matosi, kodėl žaidėja pasirašė kontraktą su „Serie A“ klubu, kas yra labai stipri organizacija tiek vyrų, tiek ir moterų futbole.
Kiekvieną savaitę būdavo atsiųstas jų savaitinis planas, rekomendacijos, palikta vietos ir mano interpretacijoms. Kas labai patiko su Rimante – visada su motyvacija, pozityvu, kiekvienas pratimas padaromas 100 procentų ir dar daugiau“, – sakė buvęs futbolininkas.
Tuo tarpu pasakodama apie savo adaptaciją Milane R. Jonušaitė teigė, jog pradžia lengva nebuvo, tačiau viskas vėliau klostėsi natūraliai.
„Pirmas mėnuo tikrai būna labai sunkus, kol įsivažiuoji, nauja kultūra, treneriai, treniruotės visiškai kitokios, bet vėliau įšoki į tą jų traukinį ir eini tuo pačiu keliu.
Reikalavimai – patys aukščiausi, bet tai mane džiugina, nes mano pačios charakteris toks, kad noriu laimėti viską, negaliu pasiduoti.
Kai gavau tą traumą, teko daug dažniau pasimatyti ir su pirmos vyrų komandos žaidėjais, atvažiavus į bazę realiai matai juos visus. Atrodo, viduje kažkokia euforija, bet supranti, kad tai yra ta pati komanda, tad turiu tiesiog mėgautis ta akimirka, kurią turiu, gal dabartinė situacija yra ne tokia gera, bet viskas praeis“, – savo įspūdžiais dalinosi žaidėja.
Ji taip pat laukia ir prisijungimo prie moterų rinktinės, kurios rudenį laukia nauji startai.
„Laukiu nesulaukiu, kada galėsiu prisijungti prie moterų komandos, esame lyg šeima. Didžiausias tikslas dabar – Tautų lyga ir, mano nuomone, reikia stengtis laimėti tą grupę, kurioje esame. Jei viskas bus gerai ir spėsiu sužaisti rungtynes su „Milan“ – neturėtų būti jokių kliūčių prisijungimui, tad tikiuosi, kad pavyks.
Ko dabar labiausiai noriu – tai išlikti sveika, o minutės ateis su laiku, treneriai, vadovybė mato, kad tikrai dirbu ir atiduodu visą širdį“, – sakė futbolininkė.
Video epizodą su futbolininke stebėkite paspaudę čia.
