Geriausia šio sezono Lietuvos moterų A lygos vartininke išrinkta Meda Šeškutė atsiims šį apdovanojimą jau kaip MFA „Žalgiris“-MRU komandos narė. Iš Grigiškių kilusi futbolininkė 2020 metais pelnė šią nominaciją atstovaujama Šiaulių „Gintros“ klubui, tačiau nuo 2022 metų gina „žaliai baltų“ garbę.
2023 metų sezone Vilniaus MFA „Žalgiris“-MRU užsitikrino sidabro medalius, komandai laimėjus 17 rungtynių, 4 susitikimus užbaigus lygiosiomis bei patyrus 3 pralaimėjus „Gintrai“. Žalgirietės per 24 rungtynes praleido 23 įvarčius.
Meda Šeškutė pasidalino savo mintimis LFF.lt svetainei apie 2023 metų čempionato akcentus, tikėdamasi komandai dar palankesnio kitų metų sezono.
─ Kokie tavo potyriai, iškovojus geriausios A lygos vartininkės prizą po beveik trijų metų pertraukos? Anksčiau pelnei šį apdovanojimą atstovaudama čempionei „Gintrai“, o šiemet – pagrindinei „Gintros“ varžovei.
„Džiaugiuosi gavusi šį apdovanojimą. Manau, „Gintroje“ gal jį gavau ne tiek pelnytai, bet šiais metais atstovavus „Žalgiriui“-MRU iškovojau jį pelnytai ir dėkoju komandai, kuri turėjo didelį indėlį į šį pasiekimą.“
─ Lygindama 2020 ir 2023 metų sezonus, kaip galėtum įvertinti savo individualaus žaidimo pokyčius ir braižą tais metais? Kaip atstovavimas „Gintrai“ bei „Žalgiriui“-MRU prisidėjo prie tavo, kaip žaidėjos, raidos bei paties požiūrio į futbolo žaidimą?
„Gintroje“ sustiprėjau labiau fiziškai, bet mano žaidimas ne tiek tobulėjo, kadangi neturėjome lygių varžovių A lygoje, o „Žalgiryje“-MRU, manau, atsiskleidžiau kaip žaidėja labiau, gavau daugiau pasitikėjimo savimi, kadangi darbo buvo daugiau ir labai didelį indėlį į mano progresą pridėjo mano vartininkų trenerė Aistė.“
─ MFA „Žalgiris“-MRU ilgą sezono dalį sėkmingai palaikė intrigą kovojant dėl čempionato pirmos vietos, tačiau galiausiai FK „Gintra“ finišavo įgydama 13 taškų persvarą. Žvelgiant tavo akimis, kaip apibūdintum šio sezono eigą? Ko komandai pritrūko sezono metu ar pabaigoje, kad tas atotrūkis būtų mažesnis?
„Komanda stengėsi iki pat galo, gal pakliudė koją šiek tiek mūsų legiono kaita, kadangi išvažiavo kelios labai geros legionierės, o po to jau žinodamos, kad turime antrą vietą pirmenybėse, gal šiek tiek atsipalaidavome per daug sezono pabaigoje, kas nulėmė tokią didelę lyderių persvarą. Bet visas sezonas buvo labai sėkmingas visai komandai, visgi pirmose rungtynėse pasiekėme lygiąsias su „Gintra“, kas yra istorinis įvykis, manyčiau.“
─ Kurios šių metų sezono rungtynės tau labiausiai patiko bei kurios tau buvo sunkiausios?
„Labiausiai patiko tos, kurios ir buvo sunkiausios – tai prieš „Gintrą“. Manau, labiausiai patiko todėl, nes man patinka mūsų komandos atsidavimas iki paskutinės minutės žaidžiant prieš jas ir visos parodo savo geriausias puses aikštėje ir tai priverčia pasidžiaugti futbolu.“
─ Pagrindiniuose motetų futbolo turnyruose ir seminaruose pastaraisiais metais vis didesnis dėmesys yra skiriamas vartininko pozicijai, kaip labiausiai evoliucionuojančiai bei reikalaujančių papildomų kompetencijų. Kaip pati susidūri su šiais klausimais bei ar jauti, kad tau keliama daugiau reikalavimų rungtynių metu?
„Aš manau, kad anksčiau gal ne tiek kreipdavo dėmesį, nes nepagalvodavo, kad vartininkas gali palengvinti visą žaidimą visai komandai kaip vienuoliktas žaidėjas, kadangi kuo toliau, tuo labiau matoma, kad tendencija žaisti su vartininku „per atgal“ didėja. Aš asmeniškai su tuo nelabai susiduriu, nes mano žaidimu komandos draugės ir treneriai pasitiki ir prieš kiekvienas rungtynes primena, kad galime išsaugoti kamuolį žaisdamos „per atgal“.
─ Ko norėtum palinkėti sau, komandos draugėms bei futbolo bendruomenei 2024 metais?
„Sau norėčiau palinkėti gero sezono be traumų, komandai norėčiau palinkėti dar geresnio rezultato kitais metais, o futbolo bendruomenei – palaikyti dar labiau moterų futbolą.“
