„Padirbėkim stipriau, kad lengviau būtų šeštadienį“, – savo auklėtiniams treniruotės metu šaukė Mindaugas Čepas. Jam ir jo treniruojamiems Vilniaus „Riteriams“ iki pirmųjų atnaujinto čempionato rungtynių su „Žalgiriu“ liko vos trys dienos. Trys dienos, kurias treneris mielai iškeistų į papildomas septynias. Tačiau, kaip studentai negauna papildomos nakties, taip M. Čepas tvarkaraštyje neras papildomos savaitės.
Ir ne tik jis. Visi A lygos klubų treneriai šiuo atžvilgiu yra, tarsi, vienoje valtyje. Nei vienas neturėjo galimybės įvertinti komandos galimybių kontrolinėse rungtynėse, nei vienas nežino varžovų sportinės formos, nei vienas dar nevadovavo rungtynėms, kuriose leidžiami penki keitimai.
„Riteriams“ sugrįžimas po karantino nebuvo lengvas. Nepaisant bėgiojimo miškais, prireikė nemažai laiko, kad jie iš naujo pajustų ryšį su komandos draugais, kamuoliu ir žaistų taip gerai, kaip tą gali daryti.
„Be abejo, viskam reikėjo laiko, tačiau nieko kito ir nebuvo galima tikėtis. Dabar galiu tik pasidžiaugti, kad situacija pasikeitė ir tai, ką matau treniruotėse, su kokiu atsidavimu komanda jose dirba, mane nuteikia optimistiškai. Aišku, reiks tą sunkų darbą perkelti į rungtynes. Jei pavyks – viskas bus gerai“, – sakė M. Čepas.
Treneri, jei palygintumėm situaciją dabar su ta, kuri buvo likus trims dienoms iki rungtynių su „Kauno Žalgiriu“, kuo jos skirtųsi?
Jei atvirai, tai net neatsimenu. Kokia prasmė gręžiotis atgal? Tai, kas buvo su „Kauno Žalgiriu“, jau yra istorija, o aš labiau mėgstu žiūrėti į priekį. Dabar mano galvos skausmas ir visos mintys yra susijusios su Vilniaus „Žalgiriu“.
Ką turite omenyje, minėdamas „skausmą“?
Pagal tai, kaip vaikinai treniruojasi, man galvos skausmas – išrinkti vienuoliktuką. Aišku, tai yra malonus galvos skausmas.
Kiek sunkina pasiruošimą faktas, kad nežinote „Žalgirio“ žaidėjų sportinės formos?
Sunkina, tačiau visos komandos yra tame pačiame katile. Turime vos devyniolika rungtynių, todėl kiekvienos bus aukso vertės. Nei viena komanda neturės laiko įsivažiuoti, visiems rodyti rezultatą teks čia ir dabar.
Buvo daug kalbų apie trijų savaičių pasiruošimą. Kaip dabar jaučiatės? Užteks jo?
Laikas parodys. Negalima bėgti prieš traukinį. Visi dirbame, kalbame, analizuojame tam, kad viskas būtų gerai. O kaip bus, pamatysime greitai.
Kaip situaciją keis naujovė dėl penkių keitimų?
Tai mums yra nauja, turėsime prie to prisitaikyti. Žiūrint į praktiką, į tendencijas, toks veiksmas buvo neišvengiamas. Pavyzdžiui, Vokietijoje per pirmą turą keturiolika žaidėjų patyrė traumas. Tai tik pasako, kad toks sprendimas buvo priimtas neatsitiktinai. Teko skaityti Barselonos universiteto mokslininkų straipsnį, kad žaidėjams į varžybinį ritmą išėjus po tokios pauzės, tikimybė patirti traumą padidėja keturis kartus.
O kuo ta pauzė skiriasi nuo tarpsezonio?
Ji buvo ilgesnė nei įprastai būna po čempionatų. Dabar buvo taip, kad žaidėjai du mėnesius negalėjo nieko daryti. Vis tik, noriu pabrėžti, kad visiems sąlygos lygios – turime prisitaikyti ir žiūrėti į priekį.
Jei turėtumėm pasirinkimą, pirmas atnaujinto čempionato rungtynes žaistumėt po trijų dienų ar po dešimties?
Aš žinau, kad žaidėjai rinktųsi žaidimą kuo greičiau, bet aš mielai paimčiau papildomą savaitę.
