Sekmadienį baigėsi pirmasis 2020-ųjų Optibet Lietuvos futbolo apdovanojimų etapas, po kurio kiekvienoje iš dešimties nominacijų liko po tris kandidatus. Trys kandidatai liko ir kone svarbiausioje – geriausio Lietuvos metų futbolininko – nominacijoje, kurios laimėtojas šį titulą perims iš pernai jį iškovojusio Ernesto Šetkaus.
Atiduoti savo balsą geriausiųjų rinkimuose galite paspaudę čia. Balsavimas vyksta iki vasario 7 dienos, 23.59 val.
E. Šetkui metai buvo dvejopi – vasarą vartų sargas pakeitė komandą ir persikėlė rungtyniauti į Tel Avivo „Hapoel“, antroje metų dalyje sulaukė šeimos pagausėjimo, tačiau dėl griežtų karantino reikalavimų bei noro būti arčiau šeimos per metus taip ir nesužaidė nė vienerių rungtynių šalies rinktinėje.
Visgi pats E. Šetkus dėl to pats per daug nepergyveno ir, įvertindamas metus, pasidžiaugė pagerėjusiais rinktinės rezultatais.
„Metai ne tik futbolininkams, bet ir visiems buvo sunkūs ir turbūt niekas nenorės jų prisiminti (juokiasi). Dėl pandemijos žmonių gyvenimai tikrai pasikeitė ir pasikeitė ir ne į gerąją pusę. Kalbant asmeniškai, tai labiausiai gaila, kad negalėjau atstovauti Lietuvos rinktinei, nes žmona laukėsi antro vaikelio, taip pat nenorėjau, kad, jei būtų nustatytas koronaviruso atvejis, tektų karantinuotis, būti atskirai nuo šeimos.
Dėl to buvo gaila, bet iš kitos pusės džiaugiuosi, kadangi rinktinės rezultatai pagerėjo ir įnešė pozityvumo Lietuvos futbole“, – svarstė geriausias 2019-ųjų futbolininkas.
Jis taip pat apgailestavo, kad praėjusiais metais taip ir nepavyko apsivilkti rinktinės marškinėlių, tačiau pasidžiaugė gerais jį pakeitusio vartų sargo pasirodymais.
„Be abejo sunku (stebėti rinktinės pasirodymus iš šalies – red.), nes norisi, atrodo, jėgų yra, bet padėti negali. Tačiau buvo džiugu matyti savo kolegą, Tomą Švedkauską, kuris puikiai susitvarkė su savo užduotimis. Nepakeičiamų nėra (juokiasi). Bet aišku, futbolą žiūrėti iš šalies man niekada nepatiko, visada noriu būti aikštėje ir rungtyniauti“, – mintimis dalinosi E. Šetkus.
Vartininkas taip pat paminėjo ir tai, kad prieš kiekvienas rungtynes nusiųsdavo kolegai žinutę ir palinkėdavo sėkmės.
„Nesame su Tomu labai geri pažįstami, buvome susitikę gal vienoje ar dviejose rinktinės stovyklose, bet prieš kiekvienas rungtynes palinkėdavau sėkmės, kad puikiai pasirodytų ir tiek. Tik vartininkas supranta kitus vartininkus ir kaip yra nelengva rungtyniauti vartininkams Lietuvos rinktinėje“, – su šypsena pasakojo E. Šetkus.
Jei 2020–aisiais jis su rinktine į aikštę taip ir nežengė, tai metus prieš tai jis tarp virpstų buvo nekeičiamas ir savo pasirodymais nusipelnė futbolo sirgalių bei ekspertų simpatijų ir buvo išrinktas geriausiu tų metų žaidėjų.
Pasiteiravus jo apie tai, kiek lauktas buvo toks laimėjimas, futbolininkas atidavė pagarbą savo varžovams.
„Kad būsiu išrinktas geriausiu – aišku, buvo netikėta, kadangi buvo tikrai gerų futbolininkų – ir Arvydas Novikovas, ir Fiodoras Černychas, bet galbūt tai nulėmė faktas, kad rinktinės rezultatai buvo ne tokie, kokių visi laukė, todėl daugiausiai darbo turėdavo vartininkas ir pavykdavo gana neblogai pasirodyti (juokiasi)“, – sakė E. Šetkus.
Paklaustas apie tokio apdovanojimo reikšmę žaidėjas tikino, jog toks iškovotas titulas verčia pasitempti ir siekti pateisinti lūkesčius kiekvienose rungtynėse.
„Gal jaunam, labai jaunam žaidėjui tai gali įnešti tokio neaiškumo galvoje, bet patyrusiam tai atneša tik motyvaciją, kadangi turi ginti savo reputaciją, esi išrinktas geriausiu šalies futbolininku, tad kiekvienose rungtynėse turi pasirodyti, kad buvai to vertas“, – akcentavo patyręs futbolininkas.
O kas gi yra E. Šetkaus favoritas šių metų rinkimuose? Jo manymu, pagrindinis pretendentas laimėti šį titulą antrajame etape yra 2018–aisiais jau triumfavęs žaidėjas.
„Šiemet, manau, vienareikšmiškai verčiausias yra Arvydas Novikovas, kuris tikrai rodė gerą ir stabilų žaidimą Lietuvos rinktinėje, taip pat gerai jam sekėsi ir sekasi Turkijos čempionate, tad tikrai manau, kad jis turėtų būti išrinktas geriausiu“, – nesudvejojo vartų sargas.
E. Šetkus taip pat dar sykį patvirtino, kad rinktinėje pirštinių ant vinies dar nekabina ir yra pasirengęs vėl kovoti dėl savo vietos vartuose su rinktinės marškinėliais.
„Ne, taško dar nededu, jei treneriams būsiu reikalingas, tai visada esu pasiruošęs atstovauti Lietuvos rinktinei. Jėgų yra, forma gera, patirtis yra, svarbu, kad susitvarkytų gyvenimas ir viskas grįžtų į normalią vagą“, – svarstė patyręs futbolininkas.
