Salės futbolas – viena iš futbolo atšakų, kuriose Ispanija per daugelį metų pasiekė skambių laimėjimų, tačiau išlaikyti dominuojančias pozicijas žaidime darosi vis sunkiau. Nors ispanų Futsalo rinktinė nuolat žaidžia pagrindinių turnyrų vėlesniuose etapuose, pastaruoju metu jiems teko pasitenkinti antrąja vieta paskutiniame UEFA Futsal EURO čempionate ir vieta aštuntuke per paskutinį FIFA Futsal pasaulio čempionatą.
„Salės futbolui populiarėjant komandų lygis kasmet vienodėja”, – teigia Ispanijos rinktinės treneris Fede Vidalis, kuris su savo ekipa per keturis mėnesius išbandys jėgas pasaulio ir Europos čempionatuose. Rinktinė juose turi sau įprastų ambicijų, tačiau dėl COVID-19 pandemijos pasiruošime daug neaiškumo.
FIFA.com neseniai bendravo su Fede Vidaliu ir aptarė, kaip jo komanda ruošiasi šiems dviems turnyrams.
Fede Vidalis trumpai:
Amžius: 47;
Trenerio titulai: 2012 ir 2016 m. UEFA Futsal EURO laimėtojas; 2012 m. FIFA Futsal pasaulio vicečempionas (kaip trenerio Venancio Lopezo asistentas);
Rinktinėje: Nuo 2010 m. jis vadovavo jaunimo rinktinėms ir buvo Venancio Lopezo asistentu. Vyrų komandą treniruoja nuo 2018 metų;
– Ar jaučiatės ramiau žinant tai, kad jau užsitikrinote vietą Europos čempionato finaliniame etape?
– Mūsų pagrindinis tikslas yra visuomet patekti į didžiuosius turnyrus ir tada stengtis laimėti kiekvienas rungtynes. Toliau ir dirbsime ta linkme – planuosime ir eisime žingsnis po žingsnio.
– Kaip jums sekasi ruoštis FIFA Futsal pasaulio čempionatui Lietuvoje?
– Kol kas tenka atsižvelgti į pandemiją ir bendrą sveikatos situaciją. Žiūrėsime, kaip tai mus paveiks sportiniame ir planavimo lygmenyse. Taip pat ar galėsime susirinkti, sukurti kokį nors burbulą – žinoma, laikantis valdžios nustatytų sveikatos apsaugos reikalavimų.
Įprastai neturėtume apie tai galvoti, bet dabar tai yra svarbūs iššūkiai. Tai jau matėme susitikę Europos čempionato atrankos rungtynėms, todėl turime patirties, geriau žinome situaciją ir problemas, kurios mūsų laukia.
Komandų stovyklos bus kitokios, labiau lanksčios. Turėsime stebėti ką veikia kitos komandos, galbūt pabandyti sužaisti kontrolinių dvikovų. Turėsime nemažai padirbėti, kad būtume gerai pasiruošę Pasaulio čempionatui ir galėtume jame būti konkurencingi.
It’s always a special feeling when you reach a World Cup! 🤩🏆
🇪🇸@SeFutbol booked their place at the #FutsalWC last night and they were loving it! 🙌🥳pic.twitter.com/NwUb0mCbc7
— FIFA.com (@FIFAcom) February 5, 2020
– Ką manote apie tai, kad pasaulio čempionatas vyks rugsėjį, po vasaros pertraukos, pačioje sezono pradžioje?
– Buvo dar sunkiau per 2016 m. pasaulio čempionatą Kolumbijoje, kai, deja, neturėjome pakankamai laiko pasiruošti. Prisimenant tą patirtį reikia turėti daugiau dienų.
Visgi aukščiausia fizinė būklė nėra tas pats, ką reikštų žaisti rungtynes, nes pastarąjį dalyką galima pagerinti tik per kontrolines ar treniruočių rungtynes. Prieš pasaulio čempionatą turi įgauti pasitikėjimo savo žaidimu ir savo komanda
– 2018 m. Europos čempionate sužaidėte lygiosiomis su Prancūzija ir Kazachstanu, finale pralaimėjote Portugalijai. Pasaulio čempionate taip pat bus Serbija, Brazilija, nugalėtojų titulą ginanti Argentina. Galbūt laukia konkurencingiausias čempionatas?
– Visi pasaulio čempionatai būna tokie. Netgi kai atrodo, jog nugalėtojai laimi lengvai, realybėje būna daug sudėtingiau. Tai jaunas sportas, kuris dabar smarkiai pažengė, nuolatinė Futsalo plėtra kasmet vis labiau aplygina komandų žaidimo lygį. Tos komandos, kurios anksčiau nepasiekė pergalių ar neprogresavo, dabar jau stengiasi padėti tam pagrindus. Jie sukūrė ir padarė profesionaliomis savo lygas, o žaidėjai nuolat bręsta ir gerina savo meistriškumą.
Nors tiesa tai, kad didžiuosiuose turnyruose nueiti toli paprastai gali didžiausios komandos, kandidatų skaičius auga. Jau matėme, kad Argentina paskutiniame čempionato finale įveikė Rusiją, o Iranas pasiekė pusfinalį. Vis daugiau komandų gali nustebinti ir pasiekti tolimesnius varžybų etapus – netgi Afrikos ar Azijos komandos. Turime išnaudoti savo meistriškumą, kuo geriau pasiruošti prisitaikyti prie šios situacijos ir atiduoti viską aikštėje nuo pirmų iki paskutinių rungtynių.
– Kai turite tokią konkurencingą nacionalinį čempionatą kaip Ispanijos, ar pasirinkti sudėtį pasaulio bei Europos čempionatams gali būti labai sunku?
– Galima sakyti ir taip, kad tai sudėtinga, tačiau norėčiau pažvelgti į tai iš kitos pusės. Tai lengviausia, nes žinant kas laukia toliau, klaidos kaina yra minimali. Mūsų žaidėjų atrankos filosofija tokia, kad esame atviri bet kuriems žaidėjams, kurie demonstruoja gerą sportinę formą ir atitinka mūsų poreikius, gali su laiku prisitaikyti.
Nors sunku nuspręsti, galima žiūrėti į tai su ramybe žinant, kad nesvarbu kokius žaidėjus pasirinksime, tai bus tinkamas sprendimas, žinant kad tie žaidėjai suteiks pačias geriausias garantijas. Dabartinė situacija privertė išplėsti žaidėjų paieškos ratą. Tai labai pozityvu, nes kuriasi sveika konkurencija. Be to, yra specifiniai poreikiai, kuriuos turime prieš pasaulio ar Europos čempionatus. Laukia daug rungtynių per mažą laiko tarpą, todėl lieka mažai galimybių klaidoms, jei dėl traumų sudėtis praretėja. Turime labai aiškiai nuspręsti, kurie žaidėjai gali sustiprinti komandą ir tikti mūsų taktikai.
– Praėjusiame Europos čempionate ispanai pralaimėjo finale, o pasaulio čempionate suklupo ketvirtfinalyje. Ar tos nesėkmės žaidėjams paliko įspaudą?
– Rinktinė turi nugalėtojų mentalitetą, privalome visuomet dalyvauti finaluose ir laimėti. Pakutiniame Europos čempionate pasiekėme finalą, šį kartą tikslas – pasiekti finalą ir jį laimėti. Pasaulio čempionate 2016 m. neįveikėme ketvirtfinalio, tačiau, netgi jei būtume pasiekę finalą, tikslas turnyre Lietuvoje būtų toks pat – pasiekti finalą. Nežiūrime į tai kaip į kažkokią dėmę, kurią reiktų nuplauti.
– Ar asmeniškai jaučiate spaudimą nugalėti?
– Priklausomai nuo požiūrio, spaudimas gali būti pozityvus arba negatyvus faktorius. Jei žiūrėsime į tai kaip kažką, kas atneša blogą energiją, tai gali tuo ir tapti. Tačiau mūsų filosofija yra tokia, kad tas spaudimas prisidėtų prie nugalėtojų mentaliteto ir reikalautų iš mūsų sėkmės.
Su tokiu mentalitetu spaudimas gali būti panaudojamas pozityviai, gali padėti mums kasdien dirbti sunkiau, reikalauti daugiau iš kiekvieno, užtikrinti, kad konkurencinis žaidėjų ir komandos nusiteikimas suteiktų mums pranašumą.
– Kaip vertinate tai, kad tarp pasaulio ir Europos čempionatų yra tik keturių mėnesių tarpas (nuo rugsėjo iki sausio)?
– Man tai nei patinka, nei nepatinka, turime prisitaikyti prie tvarkaraščio. Tai, apie ką galvojame negatyviai, gali pavirsti pozityviu dalyku. Jei pavyktų gerai pasirodyti pasaulio čempionate, tą konkurencinę energiją ir sunkų darbą galime perkelti į Europos čempionatą. Kita vertus, jei pasaulio čempionatas nepasisektų, Europos čempionatas taptų galimybe ištaisyti klaidas.
– Ar sunku bus išlaikyti komandos susitelkimą ir ambicijas, kai du didieji turnyrai bus taip arti vienas kito?
– Jiems pakaks ambicijų ir noro abiems turnyrams. Pasaulio čempionatas bus pirmasis didelis turnyras per pastaruosius trejus metus nuo 2018 m. Europos pirmenybių. Ilgą laiką dirbome ir aukojomės, žaidėjai nori dalyvauti tokiuose turnyruose. Dabar jų laukia atpildas ir galimybė kautis dėl to, apie ką svajoja visi žaidėjai.
FIFA informacija, RFEF nuotr.
