„Utenio“ moterų komanda savaitę dalyvavo Ukrainoje vykusioje stovykloje, kur treniravosi ir žaidė trejas draugiškas rungtynes.
„Puiki stovykla, davusi daug naudos, atsakymų ir naujų apmąstymų. Kiekvienose rungtynėse ryškėjo susižaidimas. Paskutinėse, su pajėgiausiomis varžovėmis, beveik pusantro kėlinio žaidėme tikrai solidžiai – nepanikavome po praleisto įvarčio ir greit išlyginę toliau žaidėme lygiai, po to tikriausiai nuovargis, o dėl jo ir kai kurių charakteris, pakišo koją, – kalbėjo treneris Arūnas. – Dėkoju už pagalbą Aurimui, pajaučiau, kaip gera dirbti dviese, su motyvuotu kolega“.
Iškart po Vasario 16-osios šventės stadione, „Utenio“ merginų komanda išvyko į stovyklą Berehovės mieste. Dėl dalyvavimo Lietuvos rinktinėje, ligų ar užimtumo į stovyklą negalėjo išvykti 5 žaidėjos, tačiau joje dalyvavo 3 komandos naujokės: Greta Guižauskaitė, Ieva Markūnaitė ir Danielė Cvek.
Stovykloje daug dėmesio buvo skiriama fiziniam paruošimui, už kurį buvo atsakingas su komanda keliavęs „Utenio“ atletinio rengimo treneris ir kineziterapeutas Aurimas Tilindis. Taip pat, žaidimo analizei ir komandos formavimui.
„Merginos mokėsi kaip reikia neklausyti galvos kai ji sako nebegaliu. Savo žaidimu ir atsidavimu jos parodė ir tikiuosi pačios suprato, kad kelios dienos yra pakankamas laiko tarpas kažką keisti“, – po pirmųjų rungtynių, su Vengrijos komanda, kurios baigėsi 0:0, sakė Aurimas.
„Senokai mačiau merginas taip kovojant kiekviename aikštės metre, tai leido mums kontroliuoti aikštę. Kai kurias žaidėjas pamačiau, kokių dar nebuvau matęs, – pakilios nuotaikos po rungtynių su „FC „Kisvarda“ buvo treneris Arūnas. – Antro kėlinio viduryje buvo tradicinis „mirties taškas“, bet šį kartą labai trumpai ir vėl atsigavusios susigrąžinome kontrolę. Aurimo treniruotės ir pokalbis išvakarėse bei prieš rungtynes davė savo“.
Paklaustas dėl neįskaityto įvarčio treneris Arūnas to nesureikšmino: „Žinome, kaip žaidėme ir ko buvome vertos. Po rungtynių teisėjai patys šypsojosi… jautėsi jų „darbas“ visas rungtynes, bet mes nepalūžome. Turime koncentruotis į savo žaidimą, sprendimus ir nusiteikimą“.
Toks nusiteikimas ir požiūris padėjo jau kitą dieną, antrosiose rungtynėse su FC „Uzhhorod“. Trilerių rašytojų plunksnos vertose rungtynėse iškovota ilgai laukta pergalė 3:2 (2:2)… buvo ir 0:2, bet dar pirmame kėlinyje mūsiškės sugebėjo išlyginti rezultatą. Antrame kėlinyje, drebiant šlapiam sniegui, „Utenio“ žaidėjo nemažino apsukų ir įsitvirtino varžovių aikštės pusėje.
Nuovargis ilgai neleido priimti ar išpildyti gerų sprendimų. Bet sėkmė šypsosi atkakliausioms ir rungtynių pabaigoje, po kampinio ir gražių komandinių veiksmų, smūgiu galva Dija išplėšė pergalę.
„Ilgai laukėme šios pergalės. Džiaugiuosi, kad laimėjome, o merginos gavo pelnytą atpildą už parodytą charakterį. Oro sąlygos ir nuovargis po vakar dienos rungtynių turėjo didelę įtaką mūsų veiksmams, bet buvome geresnės. Ačiū, merginos!“ – po sunkių rungtynių kalbėjo treneris Arūnas.
Įvarčius mūsų komandai pelnė Greta Guižauskaitė, Ieva Ulevičiūtė ir Dija Marija Laniauskaitė.
Kitą dieną merginos turėjo laisvą nuo treniruočių dieną, tačiau laukė daugiau nei 250 kilometrų kelionė į Lvivą, o pakeliui komanda aplankė Mukačėvės pilį, Lvivo areną bei puikųjį senamiestį, kur treneriai susitiko su mums gerai pažįstamu buvusiu kolega Oleh Boičyšyn.
Paskutinėse draugiškose rungtynėse laukė pajėgiausios varžovės. Labiau patyrusios Lvivo FC „Karpaty“ žaidėjos maksimaliai pasinaudojo tradicine mūsų komandos „duobe“ antrojo kėlinio viduryje ir iškovojo pergalę 5:1 (1:1). Gražuolį įvartį iš toli į viršutinį vartų kamputį pelnė Greta Guižauskaitė.
„Didžiąją rungtynių dalį žaidėme labai solidžiai. Net praleidusios įvartį sugebėjome išlaikyti žaidimo drausmę ir išlyginti rezultatą bei kovojom toliau lygiai. Deja, pora klaidų gynyboje antrojo kėlinio antroje pusėje visiškai išmušė mus iš vėžių. Turime dar laiko, privalome dirbti „juodai“, – trečiąsias rungtynes per 4 dienas apibendrino Arūnas.
Vėliau komanda stebėjo Ukrainos vyrų aukščiausios lygos rungtynes tarp Lvivo FC „Karpaty“ ir SK „Dnipro-1“.
O kelionės metu trumpai pakalbinome komandos trenerį.
–Treneri, kokie buvo šios stovyklos tikslai ir ar pavyko juos pasiekti?
–Stovyklos tikslas buvo sucementuoti komandą. Manau, kad tai pavyko. Kiekvienose rungtynėse ryškėjo susižaidimas. Paskutinėse, su pajėgiausiomis varžovėmis, beveik pusantro kėlinio žaidėme tikrai solidžiai –nepanikavome po praleisto įvarčio ir greit išlyginę toliau žaidėme lygiai, po to tikriausiai nuovargis, o dėl jo ir kai kurių charakteris, pakišo koją. Gavome daug atsakymų ir naujų apmąstymų.
–Minėjote, kad Aurimo Tilindžio treniruotės davė daug naudos.
–Labai geras sprendimas buvo vykti drauge su Aurimu, pamatėme, kiek mums dar trūksta ir žinių, ir suvokimo. Kiek galimybių turime ir kiek jų neišnaudojame. Man, kaip treneriui irgi kilo daug klausimų, pamačiau, kur dar reikia tobulėti ir keistis.
–Kaip vertinate naujų žaidėjų pasirodymą?
–Jos visiškai pritapo komandoje. Ieva su Greta ją sustiprino, Danielei dar reikia daug dirbti, bet Merginų elitinėje lygoje ir ji bus nemenka paspirtis. Greta turės būti komandos lydere ir pagrindine dispečere, Ieva sustiprins gynybos grandį.
Po stovyklos apie visas žaidėjas galiu pasakyti gerokai daugiau nei iki šiol, nors atrodo, kad ir iki šiol daug žinojau. Kai kurios nustebino, gal net atradau, kaip žaidėjas, kitos privertė iš naujo pagalvoti ar yra, kaip iki šiol galvojau. Visa tai dabar reiks „suvirškinti“, susidėliot ir dirbti toliau.
Visoms merginoms linkėjimas žengti tolyn, nesustoti ir dar nuoširdžiau dirbti, arti ir sezonui būsime pasiruošusios.
