Per šias olimpines žaidynes futbolo pasaulyje vėl buvo garsiai kalbama, kad salės futbolas nusipelnė būti įtrauktas į olimpinių šakų sąrašą. Visai realu, kad tai bus padaryta po ketverių metų. Žaidimas, kuriam už savo karjerą dėkoja tokios žvaigždės kaip L. Messi, po truputį populiarėja ir Lietuvoje.
Apie Futsal (salės futbolo) subtilybes bei ko reikia, kad Lietuva sublizgėtų šioje sporto šakoje, kalbamės su Aurelijumi Vekerotu. Jo treniruojama Panevėžio „Baltija“ praėjusį sezoną tapo Lietuvos čempione ir kitą savaitę pirmą kartą kovos UEFA Futsal taurės turnyro atrankoje.
– Jūs buvote lauko futbolo žaidėjas. Kaip susidomėjote futsalu?
ž 1995 metais baigiau žaisti Panevėžio „Ekrane“ ir pradėjau žaisti salės futbolą. Man, kaip ir daugeliui Lietuvos futbolininkų, salės futbolas nebuvo naujiena. Žiemą tiek mėgėjai, tiek profesionalai pasirengimo lauko futbolo sezonui metu visą laiką žaidė salės futbolą. Tiesa, tada žaidėm ir su kitokiu kamuoliu, ir taisyklės buvo kiek kitokios.
Keliolika metų atstovavau įvairioms salės futbolo komandoms – Panevėžio, Mažeikių, Kauno. Keturis kartus tapau Lietuvos čempionu, atstovavau klubams tarptautinėse varžybose, o praėjusių metų rudenį debiutavau kaip treneris Panevėžio „Baltijos“ klube. Tapome Lietuvos salės futbolo čempionais ir iškovojome teisę žaisti UEFA turnyre.
– Papasakokite apie salės futbolą, kuo jis skiriasi nuo lauko?
– Salės futbolas žaidžiamas uždaroje patalpoje, ant parketo arba guminės dangos. Aikštelės ilgis yra nuo 38 iki 42, plotis – nuo 20 iki 25 metrų. Komandoje – penki žaidėjai, vartininkas ir keturi aikštės žaidėjai. Žaidžiami du kėliniai po 20 minučių. Jeigu kamuolys patenka į užribį, laikas stabdomas. Vartai yra mažesni nei lauko futbole, tai yra standartiniai rankinio vartai.
Salės futbolo kamuolys taip pat mažesnis nei lauko. Jis yra ketvirto dydžio, o lauko – penkto. Salės futbolo kamuolys sveria apie 400 gramų. Jis ne toks šoklus, todėl jį lengviau valdyti – stabdyti, perduoti ar smūgiuoti.
Yra keletas įdomesnių taisyklių. Pavyzdžiui, jeigu per kėlinį komanda surenka penkias pražangas, nuo šeštosios yra skiriami baudiniai. Baudinys skiriamas arba iš 10 metrų žymos, lauko futbole atitikmuo tai būtų 11 metrų baudinys, arba iš tos vietos, kurioje pražanga buvo padaryta. Baudinys mušamas be priešininkų sienelės ir tai sukuria papildomų įdomių situacijų.
– Ar skiriasi ir pati žaidimo strategija?
– Suprantama, kadangi žaidimo plotas yra mažesnis, žaidimas yra greitesnis ir mobilesnis. Tai labai malonus akiai žaidimas.
Salės futbole daugiau vadovaujamasi deriniais. Labai svarbu standartinės situacijos, kadangi jų metu pelnoma labai daug įvarčių. Be to, salės futbole praktikuojami tokie metodai kaip spaudimas, kurio metu žaidėjai labai aktyviai juda. Vartininkas labai dažnai žaidžia kaip aikštės žaidėjas. Dažniausiai komandos šį metodą naudoja tada, kai labai reikia įvarčio, tačiau yra labai rizikuojama, nes vartai lieka tušti.
Tiesa, nenoriu nuvertinti lauko futbolo – ten 20-22 metrai nuo vartų sprendimai taip pat priimami labai greitai, žaidėjai irgi turi būti labai staigūs ir greiti.
– Salės futbolas atrodo daug virtuoziškesnis nei lauko futbolas, netgi kartais panašus į šokį. Ar salės futbolininkai specialiai treniruojasi atlikti triukus?
– Žinoma, kiekvienas technikos elementas yra šlifuojamas. Labai smagu yra matyti, kai jie pavyksta rungtynių metu. Treniruotėse mes daug ką galime išdarinėti ar bandyti, tačiau rungtynėse labai nedaugelis ryžtasi parodyti kažką ypatingo. Pavyzdžiui, šiais metais Europos čempionate matėme keletą portugalo Ricardinho triukų. Tai – geriausia metodinė medžiaga, kaip reikia dirbti, stengtis ir treniruotis.
– Ar tiesa, kad profesionalūs salės futbolininkai į treniruočių rutiną įtraukia netgi aerobiką?
– Ne paslaptis, kad daugelio šakų sportininkai naudoja aerobikos treniruotes fiziniam pasiruošimui, koordinacijos tobulinimui. Aukštesnio lygio salės futbolo komandos tą taip pat daro.
– Kokia yra Futsal situacija Lietuvoje?
– Daugelį metų Futsal situacija nesikeičia. Lietuvoje nėra vaikų salės futbolo grupių, todėl visos komandos ir atitinkamai nacionalinė komanda yra formuojamos iš jaunimo, kuris nežaidžia A lygoje, ir iš truputėlį geresnių žaidėjų, kurie baigė karjerą aukštesniame lygyje.
Salės futbolo Lietuvos A lygoje praėjusį sezoną dalyvavo dešimt komandų. Išsiskyrė Vilniaus „Bekinta“, Radviliškio „Lokomotyvas“. Sezonas buvo labai įdomus, antroje vietoje likusią Vilniaus komandą aplenkėme 2 taškais, tam reikėjo ir šiek tiek sėkmės. Puiku, kad turėjome labai gerus žaidėjus kaip Arūnas Šteinas, Tomas Nemanis, Marius Būtėnas, vartininkas Aidas Skeverys.
Kalbėti apie rimtesnius Lietuvos salės futbolo tarptautinius rezultatus bus galima tada, kai atsiras vaikų grupės. Jos tikrai kažkada atsiras, tačiau visa tai dar tolima perspektyva.
– Kokios nacionalinės komandos pasaulyje šiuo metu yra stipriausios?
– Pasaulyje pirmauja Brazilija. Nuo 1989 m., kai buvo pradėta rengti Pasaulio taurė, jie penkis kartus tapo pasaulio čempionais, o du kartus – ispanai. Panašiai kaip ir lauko futbole, jie diktuoja ir salės futbolo lygį. Juk pažiūrėkime – Pietų Amerikos ar Pietų Europos šalyse vaikai neįsivaizduojami be kamuolio. Tik taip gali iškilti tikros žvaigždės.
Rugpjūčio 17-20 dienomis Lietuvos čempionė „Baltija“ „Cido“ arenoje susitiks su Sarajevo „Centar Sarajevo“, Stambulo „Istanbul Üniversity SK“ ir Gibraltaro FC „Lynx“ ekipomis. Turnyro tvarkaraštis: www.cido.lt
