Vilniaus futbolo klubo „Ataka“ socialinė veikla buvo įvertinta prestižiniu UEFA vaikų futbolo fondo įsteigtu apdovanojimu.
Kiekvienais metais UEFA fondas įvertina labdaringą veiklą vykdančias organizacijas Europoje, dėl jų indėlio remiant pažeidžiamus ar socialinę atskirtį patiriančius vaikus. Šiemet 1 milijonas eurų buvo išdalintas 23 organizacijoms, tarp kurių – pirmąkart nominuotas futbolo klubas „Ataka“.
Nuo 2016 metų Vilniuje veikiančio futbolo klubo tikslas yra kurti draugišką aplinką, kurioje vaikams būtų gera sportuoti, kur vaikai patys mielai norėtų eiti, įgytų pasitikėjimą savimi ir socialinius įgūdžius. Klube treniruojasi 903 vaikai, o tarp jų 110 yra iš nepasiturinčių šeimų, kurie treniruotes lanko nemokamai arba mažesne kaina. Šiaurės šalių metodologija besivadovaujančio klubo gretose dirba 22 treneriai ir 30 savanorių, rodantys sektiną pavyzdį vaikams.
„Lietuvos futbolo federacija džiaugiasi, kad „Atakos“ veikla buvo pripažinta tarptautiniu mastu, ir ji šioje nominacijoje papildė garbingas organizacijų gretas, kaip „Vilnius Social Club“ ir „Nemuno krašto vaikai“. Vilniaus futbolo klubo „Ataka“ socialinė veikla yra sektinas pavyzdys visai Lietuvos sporto bendruomenei, kaip reikia kasdien rūpintis vaikų gerove, suteikti jiems galimybes treniruotis ir žaisti savo mylimą sporto šaką“, – teigė LFF prezidentas Edgaras Stankevičius.
Plačiau apie klubo veiklą, socialinius iššūkius ir perspektyvas LFF.lt svetainei pristatė pakalbintas „Atakos“ klubo direktorius Donatas Tvarijonas.
– Pasidalinkite, kokia buvo jūsų pirmoji reakcija, sužinojus apie UEFA skirtą apdovanojimą? Kaip tai motyvuoja Jus darbuotis toliau, kaip klubą ir bendruomenę?
– Be abejo, šitas pripažinimas nudžiugino, kadangi tokiu būdu buvo įvertintos visos mūsų ilgalaikės pastangos, skirtos klubo socialinei misijai įgyvendinti. Įvertinta tai, kad skyrėme daug laiko ne tik futbolui propaguoti, bet ir kitoms veikloms vaikams. Skleidžiame skandinaviškas vertybes Lietuvoje ir keliame aukštesnius kriterijus, kas yra susiję su vaikų socialiniu ir emociniu ugdymu. Apdovanojimas reiškia ir finansinį paskatinimą, kurį, tikiuosi, galėsime panaudoti mūsų treneriams tobulintis ir nuvažiuoti į užsienį stažuotis pas klubo partnerius, pavyzdžiui į Norvegiją ir Islandiją, pasisemti naujų patirčių.
Futbolo klubas „Ataka“ pats skiria daug finansinių lėšų tam, kad apmokėtų vaikų treniruotes, kurių šeimos neišgali apmokėti. Manau, darome didelį indėlį Lietuvos mastu šioje srityje, kadangi pas mus klube maždaug 110 vaikų lanko treniruotes nemokamai arba moka tik dalinai. Mums yra didelė paskata pelnyti UEFA apdovanojimą, reiškiantį, kad einame teisingu keliu.
– Pastarieji metai buvo itin sudėtingi socialiniais aspektais, kuomet kito ekonominės sąlygos ir mažiau šeimų išgalėjo apmokėti futbolą žaidžiančių vaikų poreikius. Po to sekė pandemijos laikotarpis, sutrikdęs vaikų aktyvumą, o dabar regime karinės agresijos Ukrainoje sukeltas pasekmes. Kaip jūsų klubui pavyko prisitaikyti prie šių iššūkių?
– Jei pradėti nuo šiandienos aktualijų, susijusių su Ukrainos klausimu, tai mūsų klubas prisideda kiek gali. Yra nemažai pabėgėlių iš Ukrainos, atvykusių į Lietuvą ir neturinčių finansinių galimybių, tad mes suteikėme Ukrainos vaikams progą lankyti nemokamai treniruotes. Ukrainiečiai lig šiol nemoka už treniruotes, o kaštus paskui padengia klubas. Turime įdarbintą trenerį iš Ukrainos.
Kas susiję su itin aktualia tema apie Lietuvos vaikų sveikatingumą ir įsitraukimą į futbolą, tai, deja, neturime tiek užimtų ir sportuojančių vaikų, lyginant su Skandinavijos ir kitomis Europos šalimis. Didesnis futbolo masiškumas turi įvairiapusę naudą. Kuo daugiau vaikų ima lankyti futbolo treniruotes, tai didesnė tikimybė tarp jų atrasti talentų. Po pandemijos lankomumas Lietuvoje apmažėjo, nors jis ir taip nebuvo aukštas, tad išsikėlėme tikslą jį auginti ir kad vaikai būtų sveiki. O pandeminį laikotarpį visi sunkiai praėjome. Izoliacija turėjo įtakos vaikų emocijoms, psichikai, judėjimui. Kai kurie viršsvorio priaugo, dalis neturėjo socialinių santykių su kitais vaikais ir dėl to psichologiškai prasčiau jautėsi. Gerai, kad tas laikotarpis pasibaigė, nes jo metu ieškojome visokių būdų kaip, pagal galimybes ir įvestus ribojimus, vaikams treniruotis lauke.
Pabrėžčiau, kad kuo didesnis vaikų užimtumas, tuo mažiau pagundų nereikalingiems dalykams, kaip rūkymas, alkoholio vartojimas – šiuo aspektu futbolas yra svarbus dėmuo socialinei prevencijai. Tai turi būti bendras visų institucijų, klubų ir federacijos reikalas, siekiant ieškoti priemonių, kaip įtraukti kuo daugiau vaikų į futbolą. Egzistuoja, deja, ir kita pusė – tai futbolo komercializacija, jog tėvams kainuoja vis brangiau išleisti vaikus į futbolą, dalyvauti varžybose ar keliauti į kitus miestus. Treniruočių kaina auga, todėl, kad stadionų ir aikščių yra per mažai, o paklausa didelė, ypač Vilniuje. Trenerių atlyginimų augimą sąlygoja infliacija ir taip toliau. Apibendrinus, kai išlaidos auga, tai prieinamumas nedidės. Ypač su rimtomis problemomis susiduria vidutinių pajamų šeimos – jeigu nepasiturintiems mes padedame, tai didesnes pajamas turinčios šeimos išgali susimokėti, bet vis su didėjančiais iššūkiais. Infliacija pastaruoju metu yra aukšta ir augina visas treniruočių sąnaudas, o tai ilgalaikėje perspektyvoje neprisidės prie užimtumo didinimo.
– Futbolo klubas „Ataka“ yra garsus Vilniuje savo socialine veikla, gausiais futbolo festivaliais. Kur Jūsų organizacija norėtų labiau pasistūmėti? Kaip kiti Lietuvos futbolo klubai galėtų išplėtoti savo socialines veiklas?
– Mes skatiname kitus klubus susipažinti ir įsitraukti į šias veiklas. Organizavome kelias konferencijas Seime, iš Norvegijos ir Islandijos buvo atvykę svečiai, pasidalinę skandinaviška patirtimi, kaip jie sugeba įtraukti tiek daug vaikų ir skatina juos siekti aukštų sportinių rezultatų. Mums skandinaviškas modelis tinka ir patinka, nes tų šalių bendruomenės yra stiprios, skiriančios didelį dėmesį vaikams. Bandome taikyti šį modelį pasitelkus žaidėjų tėvus savanoriauti, kas yra gana populiaru Skandinavijoje.
Aišku, stadionų trūkumas trukdo plėtoti dalį iniciatyvų, tad infrastruktūros klausimą būtina skubiai spręsti Vyriausybei, savivaldybių politikams kartu su sporto bendruomene. Tai yra didelės investicijos, bet klubams reikia padėti, kad padidintume vaikų užimtumą visoje Lietuvoje. Norisi matyti bendruomenių stiprėjimą. Kiek patyrėme, pastaruosiuose LFF vykdomuose trenerių kursuose ypač skatinamas pozityvus tėvų įsitraukimas į klubų veiklą – ne žodinė kritika, o aktyvus prisidėjimas. Mes irgi stengiamės dirbti tuo klausimu, bet kol kas tėvų įtraukimas dar lieka mūsų klubo silpna vieta, galbūt, nepakankamas jų įtraukimas į klubo valdymo struktūrą. Norėtųsi, kad žaidėjų tėvai suprastų, kaip vyksta veiklų organizavimas, kaip galima būtų dalį veiklų organizuoti geriau ar pigiau, kad vaikai galėtų daugiau dalyvauti turnyruose ir stovyklose, net tarptautiniu lygiu. Vienas iš būdų, aš manau, į klubų valdymą bandyti įtraukti tėvus, jog šie būtų aktyvūs susirinkimuose, ieškotume bendrų sprendimų, kad nebūtų situacijos „klubas – sau, tėvai – sau“.
– Ačiū už Jūsų išsamų komentarą. Kokius žodžius norėtumėte perduoti klubo bendruomenei ir rėmėjams, kurie bendrai prisideda prie kasdienės veiklos ir pasitinka naujus iššūkius?
– Dėkojame Lietuvos futbolo federacijai, kuri stebėjo ir pripažino mūsų veiklą ir padėjo kandidatuoti šioje UEFA nominacijoje. Futbolo klubas „Ataka“ pastebimai plečiasi, nes padaugėjo besitreniruojančių vaikų. Tėvai vertina klubo pastangas, metodus, principus ir vertybes. Manome, kad einame teisinga kryptimi, todėl, pirmiausiai, ačiū treneriams ir klubo darbuotojams, tėvams, kurie pasitiki ir prisideda prie klubo veiklos. Turime tėvų, kurie įsitraukė į savanorišką veiklą, renginių ir turnyrų organizavimą. Pastaraisiais metais labai daug turnyrų išvien suorganizavome, skirtų šeimoms ar tik vaikams. Pradėjome naują formatą – gatvės futbolo turnyrus vaikams. Be šių nuostabių tėvų, kurie padeda klubui, daug kas nevyktų. Apibendrinus, šis UEFA apdovanojimas yra visos „Atakos“ bendruomenės nuopelnas.
Elvio Žaldario nuotr.
