Gegužę Čekijoje vykusiame Europos merginų (WU-17) čempionate aikštėje varžėsi geriausios žemyno komandos. Tokio lygio tarptautinėse varžybose pirmą kartą teisėjavusi lietuvė Ieva Ramanauskienė sulaukė pripažinimo – ji turėjo galimybę dirbti finalo rungtynėse.
Nuotraukose – prieš finalo rungtynes (kairėje ir viduryje), oficiali nuotrauka čempionatui (dešinėje)
Teisėjos asistentės pareigose I. Ramanauskienė finalo susitikime tarp Vokietijos ir Ispanijoje. 26 metų vilnietė taip pat teisėjavo šių komandų pirmosioms rungtynėms grupių etape, o pusfinalyje su vėliavėle prižiūrėjo Olandijos ir Ispanijos rinktinių dvikovą.
Nepaisant įtempto, darbo grafiko, jauna arbitrė LFF.lt svetainei teigė, kad iš turnyro parsivežė geriausius įspūdžius: „Šis turnyras kol kas yra didžiausias mano pasiekimas. Tai mano pirmas iškvietimas į tokio lygio turnyrą ir pirmą kartą tiesiogiai dirbau geriausių Europos rinktinių rungtynėse. Buvo įdomu pamatyti, kaip žaidžia futbolo šalys, kur merginos nuo mažų dienų renkasi šią sporto šaką“.
Pasak jos, turnyro organizacija taip pat buvo aukščiausio lygio. “Teisėjoms skiriamas ypatingas dėmesys: nuo kasdieninių treniruočių iki trenerių sudaryto mitybos meniu. Didžiulį įspūdį paliko ir tūkstantinės žiūrovų minios“, – kalbėjo I. Ramanauskienė.
Vilnietė taip pat atskleidė, kad pasiruošimas turnyrui ir darbas jo metu buvo intensyvus: „Dar prieš išvykstant kiekviena teisėja savo šalyje turėjo išlaikyti fizinio pasiruošimo normatyvus. Atvykus į Pilzeną jau kitą dieną dar kartą išlaikėme normatyvus kurie suteikė galimybę dalyvauti turnyre. Turėjome net tris fizinio pasirengimo trenerius-kineziterapeutus. Kelis kartus per dieną bėgome krosą, antrą dienos dalį skyrėme susitikimams, rungtynių aptarimams, pagal poreikį – masažams“, – pasakojo lietuvė, kuri su kolegomis spėjo aplankyti ir kultūrinius objektus.
I. Ramanauskienės teigimu, spaudimo turnyre ji nejautė, tačiau prieš čempionato pradžią jaudulio buvo: „Nenorėjau nuvilti nei savęs, nei tų, kurie mane skatino ir pasitikėjo. Prieš pirmąsias rungtynes, kai susitiko būsimos finalininkės Ispanija ir Vokietija, labai jaudinausi. Nežinojau ko laukti, kokio žaidimo tikėtis, bet prasidėjus rungtynėms susitelkiau tik į savo darbą“.
„Galiu pasakyti, kad teisėjavime svarbų vaidmenį vaidina emocijos. Kad ir kas nutiktų, turi išlikti ramus, mąstyti racionaliai, o suklydus nesistengti „taisyti“ klaidų. Labai mėgstu posakį „kasdien stenkis būti geresnis negu vakar“. Toks ir yra mano tikslas“, – savo filosofiją atsikleidė teisėja.
