Lietuvos vaikinų U19 futsal rinktinė Druskininkuose vykusiame Europos atrankos turnyre per trejas rungtynes iškovojo tašką, grupėje užėmė ketvirtą vietą bei nepateko į pagrindinį atrankos turnyrą.
Turnyras lietuviams prasidėjo skaudžiu pralaimėjimu Maltai, vėliau teko pripažinti Vokietijos pranašumą ir tik paskutinėse rungtynėse pavyko iškovoti tašką su bendraamžiais iš Sakartvelo.
„Šiai atrankai dėl traumų ir tam tikrų žaidėjų asmeninių priežasčių nepavyko surinkti optimalios sudėties, su kuria ir vyko pagrindinis pasiruošimas. Paskutinėmis savaitėmis vietoje planuotų rinktinės lyderių teko į komandą integruoti keletą naujų žaidėjų. Iš to, ką turėjome, pagal savo galimybes išspaudėme ganėtinai nemažai.
Žaidėjų didelis noras ir atsidavimas leido konkuruoti su gerokai stipresnėmis komandomis. Vis tik labai gaila, kad nepavyko iškovoti pergalių, nes turėjome visas galimybes pasiekti bent dvi per trejas rungtynes. Koją kišo jaudulys ir patirties stoka“, – pasibaigusį turnyrą reziumavo rinktinės vyriausiasis treneris Edvinas Alimkinas.
– Ar gali būti, kad pirmose rungtynės su Malta tikėjotės, jog šis varžovas bus silpnesnis? Kodėl nepavyko išsaugoti teigiamo rezultato?
– Taip, nors Maltos rinktinė turi nuoseklų įdirbį ir savo šalies čempionate jau ne vienerius metus rungtyniauja kaip klubas, vis tik šioje grupėje tai buvo potencialiai silpniausias varžovas.
Tai buvo mūsų pirmosios oficialios rungtynės, dauguma mūsų žaidėjų buvo labai įsitempę ir matėsi, kad jaudulys ėmė viršų, nepaisant to, kad pavyko pirmiems pelnyti du įvarčius.
Mūsų pačių padarytos klaidos atakoje sukūrė varžovams įvarčius. Žaidėjų patirties stoka neleido išsaugoti teigiamo rezultato.
– Kaip dabar vertinate, ar su Vokietija turėjote šansų? Kaip, trenerių akimis, vyko šios rungtynės?
– Po pirmų rungtynių supratome, kad turime daug paprasčiau ir atsargiau žaisti atakoje ir pagrindinį dėmesį skirti gynybai. Kol laikėmės žaidimo plano, apsiginti pavyko puikiai, tačiau futsale taip jau yra – užtenka akimirkai prarasti koncentraciją ir greitai būsi nubaustas. Šiose rungtynėse užteko dviejų neatidžiai sužaistų minučių, kad būtume nubausti trimis įvarčiais.
– Į rungtynes su Sakartvelu ėjote žinodami, kad nebėra jokių galimybių iškovoti kelialapį keliauti toliau. Kiek šis faktas padėjo siekiant teigiamo rezultato ir ar iškovotas taškas leidžia manyti, kad tai buvo geriausios turnyro rungtynės?
– Nebe tiek galvojome apie rezultatą, kiek apie savigarbą. Žaidėjai buvo labiau atsiplaidavę ir be įtampos mėgavosi žaidimu atstovaudami savo šaliai. Žinojome, kad varžovai yra gerokai stipresni, bet privalėjome padaryti viską, ką galime ir nepasiduoti anksčiau laiko. Rungtynės buvo dviprasmiškos, buvome puikūs atakoje – nors kartvelai per dvejas rungtynes buvo praleidę tik vieną įvartį, mes jiems įmušėme 7.
Tai, kad nesugebėjome išsaugoti keturių įvarčių persvaros ir patys praleidome septynis įvarčius, rodo, kad, iš gynybos perspektyvos, sužaidėme prasčiausias rungtynes. Vis tik mūsų žaidėjų charakteris ir kovingumas šiose rungtynėse buvo svarbiausias dalykas.
– Kas toliau laukia šios komandos ir šių žaidėjų?
– Kiekvienas iš šių žaidėjų galėtų sieti savo ateitį su futsalu ir su dideliu darbu iš savęs išspausti neblogų rezultatų. Viskas priklauso tik nuo jų pačių ambicijų. Keli žaidėjai jau dabar atkreipė ir nacionalinės rinktinės trenerio dėmesį.
