Lietuvos rinktinės kapitonas Fedoras Černychas į komandos stovyklą Vilniuje atvyko lengviau atsikvėpęs. Pagaliau baigėsi nežinia ir ilgas metas praleistas be žaidybinio laiko.
„Pirmą kartą buvau tokioje situacijoje, kai esu sveikas ir tiek ilgai nežaidžiu“, – sako naują klubą Rusijoje radęs futbolininkas.
Apie sunkius laukimo mėnesius Maskvos „Dinamo“, naują komandą ir miestą, traumas, sportinę formą, psichlogiją ir artėjančias rungtynes su Ukraina ir Portugalija F. Černychas papasakojo interviu LFF.lt svetainei.
– Kaip atsidūrei „Orenburg“ komandoje? Kodėl nesisekė gauti žaidybinio laiko Maskvoje?
– Po rinktinės rungtynių kitą dieną išvažiavau į pasiruošiamąją stovyklą Austrijoje. Pakalbėjau su treneriu, žinojau, kad ateis naujų žaidėjų iš atakuojančios grandies, kad jie bus perkami už didelius pinigus. Supratau, kad man vietos ir žaidybinio laiko bus skirta mažiau.
Treneris sakė, kad manęs nėra parduodamų sąraše, kad lieku komandoje, viskas yra gerai. Atvažiavome į Maskvą, prasidėjo čempionatas. Man laiko aikštėje neskyrė. Su treneriu kalbėjau, jis atsakė tą patį – kaip ir viskas gerai, bet žaisti neduodavo.
Vėliau agento prašiau pasikalbėti su klubo vadovybe. Buvo variantų išvažiuoti į kitas komandas. Vis girdėdavome, kad esu reikalingas komandai. Likus 10 dienų iki registracijos pabaigos išgirdau, kad arba važiuoju į Orenburgą, kur gausiu žaidybinio laiko, arba lieku „Dinamo“, bet žaisti tikriausiai negausiu.
Vieną dieną pagalvojau, pasitariau su žmona, ir nusprendžiau važiuoti ten, kur žaisiu. Jei būtų anksčiau pasakę, gal būčiau radęs kokį kitą, geresnį variantą. Bet nėra ir šis variantas blogas – lyga ta pati. Svarbiausia žaisti.
– Esi išnuomotas. Ar turi minčių ir siekiamybę į Maskvos „Dinamo“?
– Dar turiu pusantrų metų kontraktą su „Dinamo“. Grįšiu ir pusmetį turėsiu sutartį „Dinamo“. Dar nežinau, viskas gali dar pasikeisti. Iki čempionato pabaigos būsiu Orenburge, toliau žiūrėsime.
– Kaip tave priėmė Orenburge? Ar viskas ten gerai?
– Prieš važiuojant daug žmonių sakė, kad ten baisu, nėra organizacijos. Bet atvažiavęs ten nieko blogo neradau. Normalus miestas, normalios treniruočių sąlygos. Personalas, žaidėjai tikrai šiltai mane priėmė. Viskas ten gerai.
– Ar kalbėjai su komandos treneriu, vadovais apie savo vaidmenį, klubo tikslus?
– Kai pasakė, kad „Orenburg“ nori mane pasiskolinti, paskambino komandos treneris ir sakė kad mažai turi žaidėjų, kad jam reikalingas pastiprinimas, kad laukia iš manęs, jog padėčiau išsikrapštyti iš paskutinės vietos. Sezono starte jų tikslas buvo Europos taurės, bet dabar vadovybė sakė – svarbiausia neiškristi.
– Kokias sąlygas suteikė klubas?
– Kontraktas liko tas pats, bet reikės išleisti mažiau pinigų. Maskvoje gyvenimas daug brangesnis. Orenburge išnuomavo man namą prie stadiono, už miesto, ramioje aplinkoje. Man bus gerai.
– Paskutines rungtynes praleidai dėl traumos. Kas atsitiko?
– Po pirmų rungtynių persikėliau į stadioną ant dirbtinės dangos. Išbėgau treniruotis ir nežinau kas atsitiko. Daktarai sako, kad suspazmavo raumenį. Penkias dienas bandė išgydyti, bet nespėjo. Prieš rungtynes buvau išėjęs pabandyti, bet jaučiau skausmą, teko sėdėti atsargoje. Nesiruošiau rungtynėms.
– Kokia tavo sportinė forma dabar?
– Be abejo, sportinio ritmo trūksta. Treniruotis yra viena, o žaisti visai kita. Pirmas rungtynes už „Orenburg“ akys degė. Man atrodo, kad sužaidžiau neblogas rungtynes. Tik antrajame kėlinyje traukė kojas, nes daug nubėgau, norėjau visiems padėti. Nesu 100 proc. pasiruošęs, bet dirbu.
– Tokia patirtis – tiek laiko nežaisti – pirma karjeroje?
– Taip, nežaisdavau tik dėl traumų. Pirmą kartą taip buvo, kad keturis mėnesius būčiau sveikas ir nežaisčiau. Tai kerta per psichologiją, nes darai viską, kad būtum vertas žaisti, bet treneris tavęs nemato. Man sunku sėdėti ant suolelio, nežaisti.
– Nenusviro rankos?
– Nuleistum rankas – būtų išvis „šakės“. Turi dirbti papildomai, įrodinėti. Tuomet futbolo Dievai tau padės, atsidėkos.
– Tau dabar žaidimo laikas rinktinėje ypač svarbus?
– Be abejo, reikia žaisti. Jei treneris minučių skirs, išeisiu ir atiduosiu visą save kaip visada. Tikiuosi viskas bus gerai.
– Ką manei apie būsimus varžovus – Ukrainos ir Portugalijos rinktines?
– Visi, kas stebi futbolą, žino kokie žaidėjai ten žaidžia. Techniški, greiti. Tai dvi rinktinės iš TOP lygio. Ne tik Portugalija, bet ir Ukraina irgi turi labai gerų žaidėjų. Suprantame, kad atvažiuoja kito lygio futbolininkai. Iš vienos pusės malonu pabandyti savo jėgas. Jei atiduosime visą save, galime sužaisti garbingai.
– Visi laukia Cristiano Ronaldo atvykimo. Ar jums, žaidėjams, tai reikšminga?
– Kai nuskambės švilpukas, žinoma, nebegalvosi, kad žaidi prieš Cristiano. Iš kitos pusės, būtų malonu, kad jis išbėgtų į aikštę. Liktų prisiminimas, kad žaidei prieš vieną geriausių paskutinių 15 metų futbolininkų.
– Į abejas rungtynes išparduoti visi bilietai. Kiek tai svarbu?
– Žiūrovų palaikymas mums labai reikalingas. Čia kaip mūsų dvyliktas žaidėjas. Mums to labai reikia, ypač kai žaidžiam prieš tokias stiprias rinktines.
***
Lietuva žais su Ukraina rugsėjo 7-ąją, o rugsėjo 10-ąją išbandys jėgas su Portugalija. Dvikovas tiesiogiai transliuos LRT televizija.
