Būsimos Lietuvos futbolo žvaigždės, kurios auga ne tik mūsų šalyje, bet ir Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Vokietijoje, Kanadoje, JAV ar kitose valstybėse.
Tokią viziją vystanti ir gaires naujam projektui dėliojanti Lietuvos futbolo federacija (LFF) pakvietė į futbolo talentų paiešką užsienyje įsijungti ilgametį šalies rinktinės kapitoną Tomą Danilevičių.
Rezultatyviausias visų laikų Lietuvos futbolo rinktinės puolėjas priėmė pasiūlymą ir jau kuria planus, kaip keliaujant po užsienį galima būtų prisidėti prie mūsų šalies futbolo vystymosi bei rinktinių rezultatų.
Ryšys su Lietuva – per futbolą
Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edvinas Eimontas jau kurį laiką puoselėja idėją, jog šalies futbolo ateitis gali priklausyti ne tik nuo nacionalinės futbolo sistemos, bet ir nuo visoje planetoje išsibarščiusių lietuvių bendruomenės indėlio. Apie tai buvo kalbama ir pernai vykusiame pasaulio lietuvių jaunimo susitikime (PLJS).
LFF vadovas atkreipė dėmesį, jog daugelį metų plačiai aptarinėjama ir žinoma emigracijos iš Lietuvos problema – vien oficialiais duomenimis užsienyje gyvena daugiau nei 600 tūkst. lietuvių – paliečia ir futbolą, nes mažėjant žaidžiančiųjų į užsienį išvyksta ir potencialūs futbolo talentai, kurie atstovauja kitų šalių futbolo klubams.
Visgi pasak E. Eimonto, vertėtų pažvelgti į emigracijos problemą iš kitos pusės. „Mėgstu žiūrėti į problemas kaip į iššūkius ir galimybes. Lietuviai užsienyje yra niekur nedingę – jie gyvena savo gyvenimus, kuria šeimas, augina vaikus. Savaime kyla klausimas – kuo tie vaikai užsiima? Ne paslaptis, kad futbolas pasaulyje yra sportas numeris vienas ir jį žaidžia daug vaikų. Tai ne vien sportas, bet ir socialinis reiškinys, kuriuo galima suvienyti po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius bendram tikslui. Manau, kad per futbolą galima pasiekti išeivius iš Lietuvos ir tuo pačiu atrasti jaunųjų talentų, kurie potencialiai gali tapti rinktinių nariais. Taip atsirastų ir tamprus jų šeimų ryšys su Lietuva“, – kalbėjo LFF vadovas.
Kone geriausiai žinomas pavyzdys – Lukas Spalvis. Jis nuo šešerių metų su šeima emigravo į Vokietiją ir prieš kelerius metus buvo grįžęs į gimtajį kraštą treniruotis Nacionalinėje futbolo akademijoje, atstovauti jaunių rinktinėms. Dabar L. Spalvis – vienas vyrų rinktinės puolimo vilčių, o 2015 metais buvo išrinktas geriausiu Lietuvos futbolininku.
Į Lietuvą prisidėti prie futbolo grįžta ir užsienyje gimę bei augę tautiečiai. Išeivių iš Lietuvos atžala Ieva Kibirkštis prieš dešimtmetį prisijungė prie šalies merginų rinktinių, atstovavo moterų komandai. Pastaruoju metu ji užsienyje įgytas sporto mokslų žinias bei patirtį pritaiko merginų rinktinės techninės direktorės pareigose.
Pradeda naują projektą
Siekiant atrasti naujų spalvių ar kibirkščių LFF inicijavo skautavimo užsienyje – savotiškos futbolininkų talentų žvalgybos – projektą. E. Eimontas džiaugėsi, kad šio projekto vadovu sutiko tapti toks žymus futbolininkas, buvęs rinktinės kapitonas Tomas Danilevičius.
„Šiuo metu galvojame apie šio projekto startą pilnu pajėgumu. Dabar planuojame dėlioti strategiją dėl tolesnio projekto vystymo ir mokytis iš kitų šalių praktikų“, – teigė LFF prezidentas.
Italijoje didžiąją karjeros dalį praleidęs, o pastaraisiais metais Šveicarijoje įsikūręs T. Danilevičius dažniausiai į Lietuvą sugrįžta dėl asmeninių verslo reikalų. Tačiau, kaip pats sako, dirbti su futbolu jam bus vienas iš malonesnių rūpesčių.
Dukart geriausiu Lietuvos futbolininku išrinktas klaipėdietis neslepia, kad tėvynė jo širdyje turi ypatingą vietą. Interviu LFF.lt svetainei jis papasakojo apie savo idėjas bei planus su nauju projektu.
– Kaip išsivystė šio projekto idėja?
– Lietuvoje esu dažnas svečias, nes turiu verslo reikalų. Prisidėti prie futbolo ir jame likti vis tik labai norisi. Kalbėjomės su LFF vadovais – Nerijumi Dunausku ir Edvinu Eimontu – ir pradėjome svarstyti apie idėjas, kaip būtų galima pakelti mūsų futbolą į aukštesnį lygį. Panašu, kad atradome galimai veiksmingą nišą, vieną iš atramos taškų siekiant šio tikslo.
Galime pastebėti kiek po visą pasaulį išsibarstė albanų kilmės žaidėjų, kurie atstovauja įvairioms rinktinėms. Mūsų šalis taip pat yra maža, tačiau išvykimo iš jos mąstai – dideli. Pasižiūrėjus į 15-20 metų statistiką iš Lietuvos išvyko daugiau nei pusė milijono gyventojų. Manau, kad tai labai svarbūs skaičiai. Tokių emigrantų tarpe yra vaikai, kurie lanko futbolą, tačiau, mes Lietuvoje apie juos nežinome. Tuo pačiu ir negalime įvertinti, kokį jie turi potencialą. Turime juos stebėti ir taip, tikiu, galėsime atrasti talentų.
– Skautas daugeliui asocijuojasi su žmogumi, kuris stebi ir įvertina žaidėjus bei perduota jų dosjė klubams. Kaip apibrėžtumėte savo būsimą veiklą?
– Oficialiai mano pareigas būtų galima įvardinti kaip skautavimo sistemos vadovo. Skautas yra žmogus, kuris atlieka vieną vienintelę funkciją. Aš save matau kaip ne tik stebint ir ieškant žaidėjų, bet ir kuriant vadinamąjį skautavimo modelį. Mano galutinis tikslas yra sukurti tikslingą modelį, kuris padėtų atrasti potencialių Lietuvos rinktinių žaidėjų.
– Kokie pagrindiniai iššūkiai laukia?
– Yra nemažai niuansų. Visų pirma, reikia surasti emigrantą ir įsitikinti, ar jis turi Lietuvos pilietybę, ar galėtų tokią gauti. Kalbant apie vaikus su skirtingų tautybių tėvais, galimai prireiktų su jais pakalbėti siekiant, kad jų atžala atstovautų Lietuvai.
Manau, jog prireiks didelės komandos ir žmogiškųjų resursų. Turėsime padaryti apklausas, siųsti užklausas į užsienio federacijas, kurios turi registruotų žaidėjų sąrašus su Lietuvos pilietybėmis. Toliau yra ambasados, bendruomenės, socialiniai tinklai… Tai yra nemažas darbas.
Turėsime sukurti skautavimo modelį ir jį pritaikyti. Tačiau surasti yra viena, o vėliau laukia sekimas ir įvertinimas, ar atitinkamas žaidėjas yra potencialus rinktinės kandidatas. Šiam darbui reikės daug rankų.
– Kas dalyvaus šiame projekte, kaip planuojate surinkti reikalingą informaciją?
– Tai yra bendras projektas, kurį įgyvendinti pasiryžome kartu su LFF vadovais. Labai džiaugiuosi, jog LFF yra pasiruošusi bendradarbiauti ir mato tame naudos. Dirbsime su LFF Techniniu skyriumi, kuriam yra aktualiausi jauni žaidėjai ir būsimieji lyderiai.
Svarstėme apie tai, kad prie mūsų projekto prisidės ir UEFA, kurie suteiks vertingos informacijos talentų paieškoje. Visgi vieni to nepasieksime – mums reikės ir platesnio nušvietimo žiniasklaidoje, visuomenės pagalbos. Internetas ir kitos žiniasklaidos priemonės gali būti puiki terpė pasiųsti žinią tiems, kurie galbūt tik ir laukia savo galimybės.
– Galbūt žinote šalių, kurios turi panašių skautavimo pavyzdžių?
– Kol kas rinktinių lygmeniu skautavimas nėra populiarus dalykas ir gali būti, kad tai ką mes ruošiamės daryti, neturi analogų pasaulyje. Nežinau tokių federacijų, iš kurių būtų galima panaudoti tokį modelį. Todėl vienintelis pavyzdys, kuriuo galime remtis – futbolo klubai. Kaip žinia, skautavimas yra vienas pagrindinių aspektų, padedančių formuoti klubų žaidėjų branduolį. Konsultuosimės su klubais, kurie turi gilias to tradicijas. Jau susisiekiau su Turino „Juventus“ klubu, kuris davė teigiamą atsakymą ir yra pasiruošęs suteikti visą reikiamą informaciją.
– Kokie artimiausi su projektu susiję planai ir pirmieji žingsniai?
– Susisieksime su Europos klubais – domėsimės, kokia jų yra skautavimo sistema, koks yra viso to pamatas, nuo ko viskas pradedama. Bandysime bendrauti su klubų skautavimo štabų viršininkais, kurie kuruoja kelias dešimtis skautų bei žino sistemų subtilybes.
LFF vadovai pažadėjo šio projekto klausimą aptarti ir artimiausiu metu, kai bus susitinkama su Čekijos ir Anglijos futbolo federacijų vadovais. Vienas mūsų kanalas bus federacijos, o kitas – asmeniniai ryšiai. Kalbėsimės su visais, kad skleistų šią žinią. Dabartinis tikslas – sukurti sistemą, paruošti dirvą būsimajam skautavimui.
