Greta Lukjančukė buvo apdovanota geriausiai „Spark Energy“ moterų A lygos vartininkei skirta statulėle. Tai toli gražu ne pirmas toks Gretos įvertinimas, tačiau jis išskirtinis. Pavyzdžiui, anksčiau ji skaičiuodavo, kiek varžovės atliks smūgių, šiemet to ji nebūtų galėjusi to daryti, nes paprasčiausiai pasimestų tarp skaičių.
Tarpsezonio metu iš Šiaulių „Gintros“ į Joniškio „Saned“ nusprendusi persikelti ilgametė rinktinės vartininkė su komanda nepasiekė tikslų, kurie buvo kelti, o ir pati patirtis buvo visiškai kitokia nei tuo laiku, kai ji atstovavo daugkartinėms Lietuvos čempionėms.
„Šiais metais, kaip niekada, A lygoje turėjau daug darbo, todėl kiekvienas turas buvo gana įdomus ir nenuspėjamas. Metus vertinu įvairiai – asmeninis pasirodymas buvo gana neblogas manau, todėl labiau liūdino komandinis žaidimas ir kai kurių žaidėjų atsidavimas. Deja, šių dalykų man nelabai pavyko kontroliuoti, kad ir kaip su komandos draugėmis stengėmės motyvuoti jaunąsias žaidėjas“, – sakė G. Lukjančukė.
– Už kurią vartininkę pati būtum balsavus, jei, aišku, negalėtum balsuoti už save? Kodėl?
– Kaip komandos kapitonė turėjau galimybę balsuoti už geriausias žaidėjas šiame sezone, tai pirmoje vietoje balsavau už Medą Šeškutę. Ji, mano nuomone, yra labai gera ir talentinga vartininkė, mūsų Lietuvos rinktinės būsima pagrindinė vartų sargė ir viena iš rinktinės lyderių.
– Kodėl komandai nepavyko įgyvendinti dalies išsikeltų tikslų?
– Daug faktorių lėmė, kad nepasiekėme išsikeltų tikslų. Pasirodymas LMFA Žiemos taurėje sukėlė nemažai lūkesčių, tačiau tik prasidėjus sezonui kelios žaidėjos susitraumavo, kelios išėjo į „Gintrą“ ir panašiai. Taip pat neatvažiavo turėjusios atvažiuoti legionierės, tad dauguma rungtynių turėdavome žaisti su viena ar dviem atsarginėmis žaidėjomis iš „Saned“ dublerinės komandos.
Na, ir mūsų komandos jaunimas dar nėra psichologiškai pasiruošęs A lygos rungtynėms, trūko iš šių žaidėjų stabilumo ir pergalės noro. Mums, buvusioms „Gintros“ žaidėjoms, šis sezonas psichologiškai buvo sunkus, per daug metų turime susiformavusios čempionių mentalitetą, todėl pralaimėti buvo labai skaudu.
Visgi, norisi pasidžiaugti, kad beveik visos pagrindinės komandos žaidėjos buvo atsidavusios ir išliko iki sezono galo. Iššūkių ši sezoną turėjom tiek mes, tiek mūsų trenerė, su dauguma pavyko susitvarkyti, sezono metu turėjome nemažai lygiųjų, kelis skaudesnius pralaimėjimus, tačiau kad ir galutinėje lentelėje likome priešpaskutinėje vietoje, sezono metu buvome konkurencingos tiek FK „Gintrai“, tiek MFA „Žalgiriui“-MRU, tiek FK „Vilniui“.
– Jau galvojai apie kitus metus? Ko norėtum iš jų?
– Apie kitus metus dar negalvoju. Norisi ramiai išlydėti šiuos metus, išsigrynint tikslus ir lūkesčius.
