Moterų rinktinė Baltijos taurės turnyre Latvijoje užėmė ketvirtą vietą.
Pusfinalio dvikovoje ketvirtadienį lietuvės po baudinių serijos dramatiškai pralaimėjo Estijai, o sekmadienį dvikovoje dėl trečios vietos 1:2 nusileido ir Farerų Salų vienuolikei.
Reziumuodama patirtį turnyre, rinktinės kapitonė Milda Liužinaitė akcentavo, kad toks rezultatas – didelė nesėkmė.
„Rezultatas netenkina, nes buvo keliami aukščiausi tikslai. Kitokių būti ir negalėjo, kadangi tai yra komandos, prieš kurias galime laimėti. Žinoma, priešininkai taip pat ruošiasi, jų šalyse futbolas auga, tad ir nesitikėjome kad bus lengvos rungtynės.
Patį žaidimą prieš Estijos komandą vertinčiau teigiamai – kokias rungtynes turėjome su jomis prieš pora metų, kur net nebuvo realių galimybių pasipriešinti ir būti konkurencingomis, o šiais metais buvome be trijų minučių rungtynių nugalėtojomis. Tačiau visgi, rungtynės baigiasi su teisėjos švilpuku.
Klaidos, padarytos paskutiniosiomis minutėmis, mums kainavo rungtynes, 11 metrų baudiniai – tai buvo mūsų klaidos, nėra pasiteisinimų. Antrosiose rungtynėse, sakyčiau praradome ramybę ir pasidavėme varžovų žaidimui, vėlgi klaidos aikštelėje kainuoja daug, pritrūko kūrybos ir kamuolio kontrolės.
Galutinis rezultatas yra tai ką turime šiandien, jis netenkina, tad prisiimame atsakomybę, jog ši Baltijos taurė nebuvo sužaista taip, kaip norėjome ir taip, kaip jai ruošėmės“, – atvirai dėstė kapitonė.
Visgi, nepaisant to, ji teigė, kad reikia įvertinti ir nueitą kelią.
„Lyginant rungtynes 2022 metais ir šiais, jos skyrėsi kaip diena ir naktis. Labai svarbu, nors ir po pralaimėjimo, bet matyti ir teigiamus aspektus, vertinti ne tik tai, kas įvyko tą dieną, bet ir tai kaip per tuos metus rinktinė patobulėjo ir kokios tikslus pavyko įgyvendinti, turiu omenyje žaidimo kokybę ir strategiją. Pozityvu tai, kad žaidėjos, kurios įeiną į aikštę po keitimo, reikšmingai prisideda prie rungtynių tolimesnės eigos, taip ir turėtų būti – keitimai stiprinantys komandą“, – pasakojo ji.
Kalbėdama apie dvikovą dėl trečios vietos, ji atmetė motyvacijos stoką kaip vieną iš galimų pralaimėjimo faktorių.
„Nepasakyčiau, jog komanda nebuvo motyvuota ar mažiau motyvuota. Patyrėme apmaudų pralaimėjimą, o po tokio privalu ir norisi baigti turnyrą pergale. Tačiau, kaip ir minėjau, praradome rungtynių kontrolę, nors ir komandos intensyvumas palyginus su pirmomis rungtynėmis buvo aukštesnis, tačiau atrasti, kaip įveikti 5 gynėjų liniją, buvo nelengva užduotis. Ir vėlgi klaidos kainuoja rungtynes.
Apskritai, džiugu tai, kad buvo labai daug kalbėtasi su organizatoriais dėl šio turnyro vykdymo, techniniais klausimais,. Taip pat turnyro metu aptarėme ir sekančių metų organizacinius tikslus dėl visų moterų ir merginų Baltijos taurių. Matosi, jog moterų futbolas tampa įdomus ir yra prioritetinė kryptis Baltijos šalyse“, – baigė M. Liužinaitė.
