Jei ne pasaulinė pandemija, Lietuvos futsal rinktinės nariai šią savaitę būtų viešėję Juodkalnijoje, kur dvejų rungtynių serijoje būtų kovoję dėl patekimo į pagrindinę Europos čempionato kvalifikaciją.
Vis tik, užklupęs virusas šią seriją nukėlė į rudenį, o tiksli data bus paskelbta tada, kai paaiškės, ar laiku įvyks pasaulio futsal čempionatas.
„Tas nukėlimas mums nėra į naudą. Aš nežinau Juodkalnijos čempionato formato, bet Lietuvoje salės futbolininkai balandžio mėnesį yra pačiame pike. Dabar tik laikas ir galimybės parodys, kiek galėsime tai serijai pasiruošti“, – sakė vienas rinktinės lyderių Lukas Sendžikas.
Kauno „Vyčio“ puolėjui šie metai buvo geriausi karjeroje. Jis tapo rezultatyviausiu A lygos žaidėju, be to, atrankoje į pagrindinę Europos čempionato kvalifikaciją, su keturiais įvarčiais per trejas rungtynes, buvo rezultatyviausias ir rinktinės žaidėjas. Vis tik, vertindamas sezoną, futbolininkas sako, kad jis buvo kitoks.
„Trumpesnis – Čempionų lygoje, gana ilgas – Lietuvos čempionate, varžovais paįvairintas – Baltijos lygoje ir pasibaigęs anksčiau laiko. Be abejo, jis kitoks“, – kalbėjo L.Sendžikas.
Prisiminkite priešpaskutinę dieną iki, galbūt, lemiamų „Vyčio“ rungtynių su „Vikingais“. Kas tuomet dėjosi galvoje? Ar bent galėjote įsivaizduoti, kad tos rungtynės taip ir neįvyks?
Na, iš tiesų, iki paskutinės minutės tikėjau, kad leis rungtynes sužaisti arenoje be žiūrovų. Gaila, nepavyko.
Vertintant viską: tiek nesėkmę Čempionų lygoje, tiek sulietuviškėjusią komandą, tiek ne aikštėje laimėtą titulą, ar galima sakyti, kad šie metai „Vyčiui“ buvo geri?
Manau, metai „Vyčio“ komandai buvo geri, neskaitant nesėkmės Čempionų lygoje. Buvo padarytas didelis darbas, kuris atnešė pelnytus čempionų vardus. Sulietuviškėjęs „Vytis“ ir treniravimasis bei žaidimas kartu taip pat turi savų pliusų, formuojant nacionalinės rinktinės sudėtį.
Ar, paskelbus karantiną, labai sunku buvo persiorientuoti į būseną „o ką dabar veikti?“
Kaip ir po kiekvieno sezono, norisi šiek tiek atsipūsti, daugiau laiko praleisti su šeima, skirti laiko kitiems dalykams, tad persiorientuoti nebuvo sunku. Aišku dabar pasiilgau futsalo ir tikiuosi, kad šios „atostogos“ neužsitęs labai ilgai ir jau galėsime greitu metu dirbti su komanda treniruotėse.
Kaip pavyksta tvarkytis su rinktinės trenerio duotomis užduotimis?
Gerai, viskas vyksta pagal trenerio rekomendacijas. Visi suprantame, kad per ilgas laiko tarpas nesportuojant gali atsiliepti itin neigiamai.
Kaip jausitės sugrįžę į salę – reiks viską pradėti nuo nulio ar vis tik kažkoks pagrindas jau yra padėtas?
Manau, visi bus ypač išsiilgę salės futbolo, treniruočių, komandos draugų. Teorinės dalies pagrindas yra „paklotas“, žinoma, reikės viską pasikartoti. Daugiausia darbo reiks įdėti į fizinį pasirengimą ir papildomus taktinius aspektus.
Kaip galvojate, ar bus perkelta pasaulio čempionato data?
Mano nuomone, kad ir kaip nesinori, čempionatas bus perkeltas į kitą datą.
O kaip būtų, jei tai priklausytų tik nuo jūsų?
Deja, tai priklauso ne nuo mūsų, o nuo pandemijos plitimo pasaulyje. Kiek žinau, dar yra nesužaistos atrankinės varžybos Azijos, Šiaurės Amerikos žemynuose, o laiko lieka vis mažiau.
Įprastai sakoma, kad mažesnius smūgius krizės metu patiria mažesni. Galbūt, būtų galima tai taikyti ir mūsų rinktinei? Esame mažesni – vadinasi, mažiau nukentėsime..
Manau, kad krizės smūgius gali patirti klubinės komandos, kurios labiausiai priklauso nuo finansinės padėties. Rinktinėje žaidžia atsidavimas bei meistriškumas.
