Florencijoje pirmąkart surengta UEFA konferencija, skirta futbolo ir socialinės atsakomybės (FSR) srities vadybininkams iš visų Europos šalių.
Šios konferencijos tikslas buvo įvertinti kiekvienos nacionalinės futbolo federacijos pažangą įgyvendinant tvarumo strategijas ir nustatyti ateities strateginius tikslus, pristatyti „SEMS“ tvarumo programą sporto renginiams bei koks būtų FSR vadybininkų vaidmuo UEFA licencijavimo sistemoje.
Išsamiau apie konferencijos turinį galite susipažinti šioje nuorodoje.
Spalio 18–19 dienomis Koverčiano federaliniame techniniame centre lankėsi Lietuvos masinio futbolo projektų vadovė Greta Valikonienė. LFF.lt svetainei ji papasakojo, kodėl UEFA skiria ypatingą dėmesį futbolo tvarumo iniciatyvoms.
–Atvykus į Italiją 55 UEFA narių šalių atstovams, kokios temos buvo bendrai su visais aptartos?
–Visiems buvo priminta apie naująją UEFA FSR strategiją „Strengh through Unity“, pereita per šios strategijos temas. Buvo pristatytos UEFA iniciatyvos, kurių pagalba yra įgyvendinama ši strategija. Taip pat akcentuota, kad iki 2023 metų vasaros kiekviena nacionalinė futbolo federacija turės parengti savo FSR strategijos dokumentą bei kad jau turime pateikti veiksmų planą apie dabartinę veiklą ir būsimų darbų įvykdymo grafiką.
–Kokios priežastys nulėmė, kad UEFA ėmė skirti didesnę reikšmę futbolo ir socialinės atsakomybės sritims?
–Paskutiniu metu FSR tema tapo labai populiari ne tik futbolo dienotvarkėje, bet ir kitų organizacijų kasdieninėse veiklose. Iki bendros strategijos sukūrimo viskas vyko atskirų veiklų ir projektų pavidalu, tačiau tai nebuvo susisteminta į vieną visumą, neturėjo bendro pavadinimo kaip „tvarumas“, taip pat neturėjo bendros vizijos ir pamatinių principų. Dabar gyvenimo sąlygos privedė mus prie to, kad turime imtis tam tikrų veiksmų, jog futbolas būtų prieinamas ir įtraukus visiems. Atsiradus bendrai europinei strategijai UEFA siekia, kad kiekviena šalis narė turėtų savo atskirą strategiją ir įgyvendintų būtent jai aktualius veiksmus.
–Kalbant apie numatytus futbolo tvarumo veiksmus Lietuvoje, kam turėtume skirti didžiausią dėmesį artimiausiu metu?
–Sakyčiau, kad tai būtų pačios strategijos rengimas ir prioritetų nusistatymas. Visų pirma, rengdami strategiją turime pasidaryti kokybišką tyrimą, surinkti duomenis ką mes esame iki šiol vykdę, kokius turime skaičius, ką dar galime padaryti bei ko iš mūsų tikisi visuomenė ir kiti suinteresuoti asmenys. Planuojame turėti susitikimus su vadinamaisiais futbolo „stakeholderiais“ ir aptarti patį strategijos rengimą bei išgirsti jų pageidavimus. Pagal tai nusistatysime prioritetines sritis ir tikslus, kurių sieksime įgyvendindami strategiją. Baigtinis šios stadijos žingsnis – tai pačios strategijos oficialus paskelbimas.
–Ar rengiant šią strategiją yra numatomas tarptautinis bendradarbiavimas, kuris leistų dalintis gerąja patirtimi?
–Tikrai taip. Šiemet UEFA surengė du susirinkimus – pavasarį Šveicarijoje susitikome su septynių nacionalinių federacijų atstovais, o dabar Italijoje vyko visų UEFA šalių narių vadybininkų susirinkimas. Jeigu planai nepakis, birželį bus planuojamas naujas visų narių susirinkimas. Pažymėtina, jie nėra vykdomi nuotoliniu būdu, o gyvai, tam kad artimiau susipažintumėme ir bendradarbiautume vieni su kitais. Kai kurie atstovai surengė pristatymus apie savo šalyse atliktą veiklą, tam, kad sužinotume į ką galime kreiptis ir konsultuotis tam tikromis temomis.
