Kamilė Vaičiulaitytė tiesiog negali įsivaizduoti savo gyvenimo be futbolo. Būdama vos 13 metų, kaunietė sulaukė pirmo kvietimo į Lietuvos 17-mečių merginų rinktinę, o talentas ir atkaklumas saugei vėliau padėjo nusipelnyti vietos Nacionalinėje moterų rinktinėje.
Dabar 21-erių metų mergina ruošiasi sezonui su Lietuvos vicečempione Kauno „LSU-Žara” bei fizikocheminės analizės egzaminui KTU cheminės technologijos fakultete. Nepaisant didelio užimtumo, Kamilė rado laiko šiame interviu papasakoti apie savo futbolininkės kelią ir naujus iššūkius.
Nuo 2015 m. birželio 16 dienos Kamilė, kartu su vartininke Greta Kaselyte ir gynėja Vestina Neverdauskaite, yra pasaulinės kampanijos Live Your Goals / Įgyvendink savo svajones ambasadorė. Su jomis Lietuvos rinktinės saugė siekia populiarinti moterų futbolą kaip sporto šaką bei laisvalaikio praleidimo formą.
– 2013 metais išgarsėjai savo video su žongliravimo iššūkiu. Kuo futbolo sirgalius ketini nustebinti 2016 metais?
– Nuo pat mažens, kaip ir daugelis vaikų, žavėjausi futbolo virtuozo Ronaldinho išvystyta technika tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Taip susidomėjau futbolo „freestyle”. Mokytojų neturėjau, o futbolo triukai merginoms buvo svetimi, tad teko pačiai panaršyti internetą, griebti kamuolį ir valandų valandas praleisti kieme kartojant tuos pačius judesius.
Dabar noriu savo ištikimiausius sirgalius, o tai yra šeima ir draugai, nustebinti ne kiek savo triukais, bet pasirodymu futbolo aikštelėje, kadangi grįžtu po sunkios traumos. Noriu grįžti į geriausią savo formą, galbūt dar labiau sustiprėti, grįžti į savo miesto komandos ir rinktinės gretas, kad galėčiau padėti merginoms. Toks pagrindinis uždavinys šiems metams.
– Kokie tavo įspūdžiai apie „Live Your Goals” kampanijos pradžią Lietuvoje? Kas paskatino tapti ambasadore?
– Labai džiaugiuosi, kad Lietuva vykdo šį projektą ir kad galiu būti jo dalimi. Gavus šį pasiūlymą sutikau iškart. Man pasisekė, aš atsidūriau tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje tą dieną, kai mane pakvietė į futbolo treniruotę. O šis projektas keliaudamas po mokyklas tokią galimybę suteikia visoms mokyklų moksleivėms, kartu atsiveždamas puikias nuotaikas. Didelė garbė, kad galėjau su šiomis merginomis pasidalinti savo patirtimi ir supažindinti su sportu karaliumi – futbolu.
– Kas įtraukė tave į futbolą bei kuo ši sporto šaka tave vaikystėje sudomino?
– Tik kai išmokau vaikščioti, tėveliai turėjo problemų mane priversti sėdėti vienoje vietoje. Tad pradėjus eiti į pirmą klasę, iškart ieškojome popamokinės veiklos. Būrelių buvo daug, tačiau trečioje klasėje per kūno kultūros pamoką priėjo mūsų mokyklos mokytoja, kartu ir futbolo trenerė Ingrida Siliūnienė, pasiūlė išbandyti futbolo treniruotę. Su kiekviena treniruote ši sportą pažindavau, o kartu ir pamildavau vis labiau. Komanda buvo labai draugiška ir linksma, treniruotėse atrasdavau vis naujų iššūkių, o dar varžybos laukdavo, kur emocijos liejasi laisvai. Taip mane futbolas ir pavergė.
– Ką futbolas tau suteikė brangiausio, tavo nuomone?
– Futbolas – dinaminis sportas, suteikiantis labai daug gerų emocijų, kartais ir blogų. Lygiai taip, kaip gyvenimas. Tad nebijau teigti, kad futbolas mane išmokė gyventi. Dirbti iš visų jėgų siekiant savo tikslo, atsitiesti, išsilaižyti žaizdas, kai viskas nesiklosto taip kaip planuota, ir toliau kovoti. Futbolas suteikė galimybę pažinti pasaulį, kitų šalių kultūrą ir jų žmones, taip dar daugiau išmokti apie save ir savo šalį. Taip pat suteikė neįkainojamą dovaną – tikrus draugus, kurie kartu su manimi, nesvarbu ar šalta, ar karšta.
– Kaip sekasi suderinti futbolą ir mokslus? Koks linksmiausias epizodas įstrigo iš mokyklos suolo?
– Studijuoju Kauno technologijos universitete, cheminę technologiją ir inžineriją. Tikiu, kad sportas niekada netrukdys mokslui, o tik padės. Tad suderinti šiuos du dalykus didelių kėblumų nekyla. Žinoma, būna, dienotvarkės visai suintensyvėja, dubliuojasi datos, bet kelios bemiegės naktys dar nepadarė labai didelės žalos. O vis tiek galima atrasti teigiamų pusių ir sakyti, kad čia saviugdos forma. Kartą su draugais sugalvojome slapta nepastebimi likti mokykloje per naktį, o ryte, kaip niekur nieko, išeiti į pamokas. Buvo labai daug ir baimės, bet dar daugiau juoko.
– Ko reikia, siekiant įveikti „Gintra-Universitetą”?
– Tikslingo didelio darbo ir kantrybės, dar didesnio noro, ir šiek tiek fortūnos. Šis klubas vienvaldis lyderis Lietuvoje jau daug metų. Nuo mažens mergaitėms suteikia puikias treniruotes du kartus per dieną akademijoje, kurios vėliau prisijungia prie geriausių Lietuvos futbolo žaidėjų, „Gintra-Universiteto” klubo treniruotėse. Kiti Lietuvos klubai tokių galimybių neturi, tad labai sunku per trumpą laiką įveikti tokį klubą, kaip „Gintrą”. Galime tik mokytis iš šio grando, reikalaujant iš savęs vis daugiau ir daugiau. Ir tikiu, kad vieną dieną klubas, kuriame žaisiu, tai padarys.
– Papasakok apie savo žaidėjos numerio istoriją.
– Kai pradėjau žaisti rinktinėje, tai žaidžiau keliais numeriais tikėdama, kad vienas bus labai stebuklingas ir laimingas. Ir labiausiai patiko žaisti 20 numeriu. Taip pat šis numeris buvo geros rinktinės žaidėjos, kuri – kai aš pirmą kartą ir labai nedrąsi atvykau į rinktinę – užkalbino mane ir tapo pirma rinktinės draugė. Vėliau ji nebežaidė rinktinėje, o aš perėmiau numerį, tad sieju šį numerį su ja.
– Kurią futbolo komandą ir žaidėjus palaikai?
Ronaldinho išmokė mylėti FC „Barceloną”, o kadangi komanda viena, komanda mylima, tai šį klubą palaikau iki šiol. Messi – fenomenas, stebukladarys aikštėje. Sunku nesižavėti jo perdavimais, smūgiais į vartus, ar reidu, kai pulkas vyrų negali sustabdyti 1,7 metro ūgio vyruko. Tikras komandos žaidėjas, padedantis savo komandai sunkiausiu metu.
– Kokie tavo laisvalaikio praleidimo būdai už futbolo aikštės?
– Mėgstu laisvalaikį leisti su sau brangiais žmonėmis, o ypač gamtoje, kai geras oras. Kvailioti ir džiaugtis kartu kiekviena diena, nustumiant visas problemas į šalį. Taip pat mėgstu filmus, serialus, dokumentiką, o kartais pagroju gitara.
– Ko norėtum palinkėti savo gerbėjoms ir gerbėjams?
– Jaunosioms futbolininkėms palinkėsiu tikėti savimi, reikalauti iš savęs kiekvieną dieną vis daugiau, ne tik futbolo aikštėje, bet ir už jos ribų. Mylėti futbolą.
Visiems kitiems palinkėsiu ateiti į merginų futbolo varžybas. Palaikyti moterų futbolą ir padrąsinti šalia esančią draugę, sesę, ar draugės sesę žaisti futbolą. Merginų futbolas yra nuostabus sportas, skriaudžiamas mūsų pačių, mūsų kurtų stereotipų. Bet ar svarbu ką tu darai, jeigu jautiesi laimingas? Mums reikia jūsų palaikymo. Būkim vieni kitiems geri.
Ačiū už pokalbį!
Parengė – Robertas Každanas / LFF.lt
