Šiaulių „Gintros“ klubas pirmadienį oficialiai pranešė apie tai, kad į komandą po pertraukos grįžta ilgametė komandos futbolininkė ir geriausia 2019-ųjų Lietuvos žaidėja Greta Lukjančukė.
Praėjusį sezoną ji praleido dėl motinystės atostogų, o šį sezoną pradėjo LMFA I lygoje žaidžiančioje Šiaulių „Gintros“-ŠSG komandoje, kurioje rado save naujame amplua.
Tačiau sugrįžimas buvo kiek kitoks nei daugelis galėjo įsivaizduoti – vartininkė tapo puolėja ir tas virsmas jai pavyko visai neprastai. Debiutinėse rungtynėse ji pelnė vieną įvartį į „Kauno Žalgirio“ FA vartus, antrose – dusyk pasiuntė kamuolį į Tauragės SC-MFK vartų tinklą, o trečiose – pelnė pirmąjį karjeros hetriką į „Vilkijos“ vartus.
Su iš viso 13 įmuštų įvarčių žaidėja divizioną palieka kaip antra rezultatyviausia diviziono futbolininkė, o jos atstovauta „Gintra“-ŠSG užtikrintai pirmauja Šiaurės-Vakarų regione.
„Kai kalbama apie rezultatyvumą, visada išskirčiau komandinį darbą, nes tik dirbant visai kamandai, kamuolys atkeliauja iki puolėjo. Ir tada, jei puolėjas geras, jis įmuš įvartį. Mano atveju, man padėjo patirtis, puolėjo „uoslė“ ir komandos perdavimai“, – savo unikalų sugrįžimą kiek anksčiau komentavo G. Lukjančukė.
– Kaip vertinate savo sugrįžimą po motinystės atostogų? Toks, kokio tikėjotės, ar vis tik jis yra sunkesnis?
– Sugrįžimą vertinu teigiamai, nors pirmi mėnesiai tikrai buvo sunkūs, reikėjo sumažinti išsikeltus lūkesčius. Iš tikrųjų tikėjausi, kad greitai grįšiu į buvusią sportinę formą, tačiau prireikė nemažai kantrybės ir laiko, kad galėčiau pasigirti, jog įgijau sportinę formą. Aišku, iki buvusios dar reikėtų šiek tiek padirbėti.
– Kodėl grįžote ne į vartus?
– Kadangi komanda žaidžia Pirmoje lygoje, vartuose turėčiau mažai darbo, o norėjau didesnio fizinio aktyvumo. Tuo pačiu mėgavausi žaidimu puolime, man žaisti aikštėje visada patiko, tai galėjau išbandyti save naujoje pozicijoje.
– Nemanote, kad persiorientuoti į vartininkės amplua gali būti nelengva?
– Ne. Manau, kad būtų nesunku, kadangi fizinė forma nėra bloga, vartuose žaidžiau daug metų, atliekami judesiai yra automatiški, o skyrus laiko kokybiškoms technikos treniruotėms ir kelioms rungtynėms pajausti vartus procesas būtų greitas.
– Kodėl sugrįžote ne į „Gintrą“?
– Žaidžiant A lygoje komanda turi dvi vartininkes, tai žaidimo laiko kažkuri negautų arba jis būtų gana mažas. Komanda yra profesionali, todėl tiek rungtynėse, tiek treniruotėse lankomumas turi būti šimto procentų. Aš grįžusi neturėjau galimybės dalyvauti visose treniruotėse.
– Kaip galvojate, kiek galėjote turėti savo sąskaitoje įvarčių, jei būtumėte žaidusi ne LMFA Pirmoje, o A lygoje?
– Manau, kad būčiau galėjusi turėti daugiau, nei turiu šiuo metu. Prieš kelis sezonus treneris prieš silpnesnes komandas leisdavo žaisti puolime. Tai porą kartų pasirodžius po pertraukos sugebėjau įmušti tris įvarčius.
– „Gintros“-ŠSG merginos pernai tobulėjo A lygoje, šiemet persikėlė į Pirmąją. Pernai netrūko skaudžių pralaimėjimų, šiemet – vien nesunkios pergalės. Kur tobulėjimo prasme yra geriau?
– Tobulėjimo prasme – tiktai žaidimas A lygoje. Komandos daugumą sudaro moksleivės iš Šiaulių sporto gimnazijos ir miesto mokyklų. Dauguma merginų atstovauja jaunimo rinktinėms, todėl galime kalbėti ne tik apie komandos tobulėjimą, tačiau ir apie jaunimo ir būsimų nacionalinės rinktinės žaidėjų tobulėjimą. Gaila, kad potenciali A lygos komanda turi žaisti Pirmoje lygoje.
