Šią savaitę rungtynėmis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje sužaistas antras Lietuvos studentų futbolo lygos turas. Po jo čempionate – dvivaldystė ir jau dabar lygoje tėra tik viena komanda, dar neiškovojusi taškų.
KU – VDU 3:0.
Įvarčiai: M. Vėlyvis 3
Tik prieš šį sezoną prie LSFL prisijungusiam Klaipėdos universitetui pirmųjų taškų tereikėjo laukti dvi savaites. Antrajame ture, vedami savo žaidžiančio trenerio Martyno Vėlyvio, klaipėdiečiai užtikrintai nugalėjo VDU rinktinę bei turnyro lentelėje pakilo į trečiąją vietą.
Greitai įmuštas įvartis uostamiesčio studentams leido atsipalaiduoti. Savo ruožtu, VDU studentai įkrito į duobę, iš kurios išlipti nesugebėjo. Jų neišgelbėjo net keli geri momentai, kurie galėjo virsti įvarčiais.
Po pertraukos M. Vėlyvis pasižymėjo dar du kartus ir pergalė buvo KU rankose. Verta pažymėti, kad du iš trijų įvarčių buvo įmušti realizuojant 11 metrų baudinius.
VU – VGTU 1:1
Įvarčiai: A. Karasiovas; A. Strež.
Prieš prasidedant Vilniaus komandų susitikimui, VGTU studentams buvo įteikti pernai iškovoti bronzos medaliai bei individualus prizas Arminui Čiviliui, kuris buvo pripažintas geriausiu komandos žaidėju.
Prabėgus vos keturioms minutėms nuo apdovanojimų ceremonijos, Artūras Karasiovas pabėgo vienas prieš vieną bei pasiuntė kamuolį į vartus. Tuomet atrodė, kad VGTU šventė bus sugadinta.
Vis tik, taip manyti buvo klaida, o tas įmuštas įvartis buvo paskutinis geras dalykas, kurį rungtynėse nuveikė VU studentai.
„Jei atvirai, nepamenu, kada būtume taip blogai žaidę. Niekas nesigavo, o VGTU tuo pasinaudojo. Galiu tik pasidžiaugti, kad apskritai nepralaimėjome“, – apie rungtynes sakė VU treneris Rimantas Turskis.
Nepaisant to, kad susirinko ne pačios stipriausios sudėties, Giedriaus Barevičiaus auklėtiniai itin disciplinuotai ir drausmingai uždarinėjo visas erdves. Dar pirmajame kėlinyje atsiradus galimybei kontratakuoti, Adolis Strež tuo pasinaudojo kuo puikiausiai. Apėjęs kelis varžovus, jis iš toli pasiuntė kamuolį į tinklą ir rezultatas tapo 1:1.
Po pertraukos vaizdas aikštėje nepakito. VU žaidė pirmuoju numeriu, VGTU laukė galimybių kontratakuoti. Keliskart jiems tai visai neblogai pavyko, o sykį Ernestas Čeniavskis sudėtingoje situacijoje kojomis išgelbėjo savo vartus sausus.
„Ar jiems nesiklijavo žaidimas, ar mes juos į tokį įvėlėme, pasakyti negaliu, bet bendru vaizdu tikrai džiaugiuosi. Lygiosios – dėsningas rezultatas, kurį prie sėkmės galėjo paversti savo naudai“, – sakė G.Barevičius.
LSU – KTU 3:2
Įvarčiai: M. Golekas, A. Spyčius, U. Lekečinskas; R. Žebelys, E. Mickevičius
Įspūdingą sudėtį surinkęs Lietuvos sporto universitetas jau antrą minutę po Mykolo Goleko prasiveržimo kraštu bei užtikrinto smūgio išsiveržė į priekį. Akivaizdu, kad tai buvo labai aiškus ženklas čempionams, kad dvejus metus besitęsianti nepralaimėtų rungtynių serija gali būti baigta.
„Rungtynių metu trūko koncetracijos. Jei ne tai, galvoju, kad galėjome laimėti dar lengviau“, – po dvikovos sakė LSU treneris Tomas Miliauskas.
Būtent koncentracijos stoka ir nesusikalbėjimas tarpusavy pakeitė žaidimo kryptį ir du vienas po kito KTU studentų Ryčio Žebelio ir Edvino Mickevičiaus smūgiai virto įvarčiais.
Tuomet labai svarbu LSU ekipai buvo neiškristi iš žaidimo. Jai tai pavyko – po sumaišties baudos aikštelėje, sužaidus kiek daugiau nei pusvalandį, Arnas Spyčius rezultatą išlygino.
Po pertraukos žaidimas tapo uždaresnis ir įvarčio teko laukti kone visą kėlinį. Tiesa, dar iki to 89 minutę Ugniaus Lekečinsko įmušto įvarčio, LSU ne vieną progą turėjo ir anksčiau.
„Įvartis brendo, tad gerai, kad suspėjome. KTU sužaidė pagirtinai. Pagal tai, kokią sudėtį surinkome mes ir kokią surinko jie, sakyčiau, kad kovą jie davė labai stiprią“, – reziumavo T. Miliauskas.
„Pralaimėjome sportinėje kovoje. Jei su tokia komanda LSU dalyvautų visose rungtynėse, daug kam tikrai būtų liūdna. Šįsyk jų komanda atrodė tikrai labai gerai“, – sakė KTU treneris Gintaras Grigonis.
