Lietuvos futbolo federacija

A lyga

A lygos klubų vadovai tikisi valstybės paramos

2020-05-04

A lygos klubų vadovai tikisi valstybės paramos

Pasaulį kamuojanti koronaviruso pandemija Lietuvoje žingsnis po žingsnio nuslopinama, bet jos palikti randai apie save gali priminti dar ilgai.

Lietuvos futbolo A lygoje buvo sužaistas vos vienas turas – komandos nerungtyniauja jau beveik du mėnesius ir sunku pasakyti, kada vėl stadione nuaidės ilgai lauktas teisėjo švilpukas.

Šalies čempionate žaidžiančios komandos jau gali treniruotis, tačiau pandemija gerokai apkarpė klubų biudžetus.

Vienas iš šalies futbolo klubų pajamų šaltinių – gauti pinigai už parduotus bilietus į rungtynes – sudaro svarią dalį biudžeto ir papildyti jį, įvertinus tai, kokias pasekmes paliks koronavirusas, gali nepavykti ne vieną mėnesį.

Tikėtina, kad į futbolo varžybas sirgaliai patekti negalės arba bus ribojamas jų skaičius. „Panevėžys“ ir Gargždų „Banga“ yra gana gausiai palaikomos komandos, o likusios keturios A lygos ekipos gali netekti dar daugiau pajamų nuo bilietų pardavimo tiek vietinėse pirmenybėse, tiek UEFA varžybose.

„Pajamos už parduotus bilietus ir abonementus sudaro nemažą dalį biudžeto, praėjusiais metais – beveik 10 proc. Tai – žymus praradimas „Sūduvos“ biudžete.

Esame pardavę transliacijų teises Čempionų lygos ir Europos lygos mačams, tad kol nėra aiškumo, atsisakoma mokėti. Praėjusiais metais pajamos už parduotas transliacijų teises sudarė apie 8 proc. biudžeto.

Tikėtis tokios pačios paramos iš rėmėjų sunku, tad čia taip pat prarasime apie 10 proc. Apibendrinus, šiemet neteksime beveik 25 proc. pajamų“, – situaciją apžvelgė „Sūduvos“ prezidentas Vidmantas Murauskas.

Kitas labai daug galvos skausmo klubų vadovams keliantis rūpestis – atlygio išmokėjimo klausimas.

Daugelis kontraktų su futbolininkais buvo sudaryti prieš sezoną arba praėjusiais metais, visiškai neįsivaizdavus, jog pasaulį gali užklupti tokio masto pandemija. Su žaidėjais yra pasirašytos ilgalaikės sutartys, o kita dalis žaidėjų – su galiojančia praėjusių metų sutartimi.

Didelė dalis klubų biudžeto yra skiriama būtent žaidėjų atlygiui. Net radus futbolininkams bei klubams optimalų sprendimą, situacija išlieka nedėkinga abiems pusėms.

„Jau akivaizdu, kad neteksime ženklios dalies pajamų, gaunamų už parduotus bilietus. Taip pat neteksime dalies rėmėjų paramos. Biudžeto situacija yra įtempta – jį dar skaičiuojame, tad sunku būtų įvardinti, kiek procentine išraiška jo neteksime“, – pasakojo vienas iš „Panevėžio“ dalininkų Dainius Janėnas.

Koronaviruso pandemijos metu sutriko visų Lietuvos futbolo klubų akademijų veikla: šiuo metu nevykdomos treniruotės vaikams, treneriai yra prastovose arba apmokamose atostogose, o miestai ir akademijos negauna pajamų už sporto objektų nuomą.

Į A lygą sugrįžusi „Banga“ yra subūrusi labai skaitlingą futbolo bendruomenę, apimančią ne tik Gargždus – įvairiose amžiaus grupėse šio žaidimo paslapčių mokosi daug vaikų iš gretimų gyvenviečių.

„Prarandame paramą ir kitas pajamas, kurios buvo nukreipiamos į vaikų ugdymą – trenerių asistentų apmokėjimą ir kita. Mūsų atveju, treneriai yra išleisti apmokamų atostogų. Jeigu bus galimybė, darbuosimės vasarą, o dabar atostogaujame, – sakė „Bangos“ direktorius Rimantas Mikalauskas. – Ugdymo procesas kenčia, kadangi sustabdyta „Anderlecht“ programa, taip pat negalėsime apmokėti grupių trenerių asistentų darbo.“

Susidarius tokiai nedėkingai situacijai, valstybės parama yra labai aktuali. Lietuvos futbolo federacija (LFF), A lyga ir Pirma lyga išsiuntė prašymą valdžios institucijoms dėl koronaviruso sukeltų pasekmių sušvelninimo šalies futbolo bendruomenei.

Viena iš galimos pagalbos formų buvo nurodomas fondo įkūrimas – iš jo būtų mokamos kompensacijos žaidėjams, kurie karantino metu negali dalyvauti sporto varžybose.

„Aš tikiu, kad Vyriausybė skirs pagalbą sportui, tame tarpe ir futbolo klubams. Šiemet iš sporto rėmimo fondo Lietuvos futbolo federacijai nebuvo skirtas nė vienas euras, todėl mintis, kad futbolo klubams ir akademijų treneriams galėtų būti įsteigtas atskiras rėmimo fondas, skamba realiai ir argumentuotai. Priešingu atveju, tai būtų nelabai teisinga futbolo bendruomenės atžvilgiu, ypač tokiu sudėtingu laikotarpiu.

Pavasarį įvairioms sporto šakoms buvo išdalintas 7 mln. eurų rėmimo fondas, nors kai kurių jų čempionatai užbaigti, turnyrai nukelti metams ar į rudenį, mes gi turime darbuotis dabar.

Esame einamajame sezone, negalime jo sustabdyti ir užbaigti sužaidus tik vienerias rungtynes. Artėja, nors ir 1,5 mėnesiu vėliau nei įprastai, rungtynių UEFA turnyruose laikas, kur 4 iš 6 A lygos klubų atstovaus šaliai tarptautinėse arenose. Kaip ir kitos komandinės sporto šakos, kurių sezonas tik prasidėjo, esame labiausiai paliesti. Turime įveikti šią kelio atkarpą pirmieji ir akivaizdu, kad tik kartu su aukščiausio lygio vadovais mes tai galime įgyvendinti.

Tikimės, kad nebūsime atidėti į „antrą etapą“ arba „palikti už brūkšnio“ ir sezono pabaigoje galėsime džiaugtis ne tik, kad esame sveiki, futbolo rezultatais, kylančiais Lietuvos klubų UEFA reitingais, bet ir klubų finansine sveikata“, – apibendrino „Žalgirio“ direktorė Vilma Venslovaitienė.

„Kauno Žalgirio“ direktorius Eimantas Pūras atkreipė dėmesį į tai, jog pagalba profesionaliam sportui koronaviruso pandemijos metu jau yra pradėta skirti kitose šalyse.

„Didžioji dauguma klubų jau pasinaudojo LR Vyriausybės paramos formomis, orientuotomis į darbuotojus, esančius prastovose. Bet administracijos darbuotojų klubuose nėra daug, didžiąją klubų biudžetų dalį sudaro žaidėjų, trenerių atlygiai.

Jau girdime kalbas apie konkretesnę pagalbą kultūros žmonėms, dėl to džiugu. Tikimės, kad artimiausiu metu ateis ir sportininkų eilė. Matome ir kitų šalių pavyzdžius, kur profesionalus sportas dėl paskelbto karantino iš Vyriausybių sulaukia tikslinių dotacijų, – tęsė Kauno komandos atstovas. – Bet kokia parama, kurią dabar gautų klubai, visa būtų skirta kompensuoti žaidėjų, trenerių atlygius. Pinigai labai greitai sugrįžtų į šalies ekonomiką.

Klubams vis dar sunku įsivertinti krizės gylį, kol laukiama ne tik atsakymų dėl pagalbos formų iš Vyriausybės, LFF, UEFA ir FIFA, bet ir nežinant, kada tiksliai bus galima pilnavertiškai atnaujinti veiklą.“

Valstybės pagalba yra aktuali ne tik profesionaliam sportui, bet ir jo pamatui – vaikų akademijoms.

Vilniaus „Riterių“ direktorius Virmantas Lemežis, kuris šias pareigas užima ir jau įsibėgėjančioje Talentų futbolo akademijoje (TFA), neslepia susirūpinimo dėl trenerių darbo vietų išlaikymo bei po karantino pabaigos į visavertes treniruotes grįšiančių vaikų skaičiaus.

„Karantino pradžioje treneriams teko skelbti prastovas, tačiau praėjus vos kelioms savaitėms ir įvertinus grėsmes, pradėjome organizuoti grupines treniruotes nuotoliniu būdu. Tiesa, jose dalyvauti bei už jas net ir ženkliai sumažintas sumas mokėti šiuo sunkiu metu gali tikrai ne visi TFA bendruomenės nariai.

Klubų piramidės dalimi esančioms neformaliu vaikų ugdymu užsiimančioms akademijoms gyvuoti padeda NVŠ krepšelis, todėl aktualia valdžios parama čia taptų lėšų sumos, tenkančios vienam NVŠ programoje dalyvaujančiam vaikui, padidinimas“, – kitas galimas valdžios pagalbos priemones vardino „Riterių“ ir TFA atstovas.

Susijusios naujienos