Lietuvos futbolo federacija

Futsal

Europos futsal čempionatas pasiekė finišo tiesiąją: kokį įspūdį jis palieka Lietuvos futsal asmenybėms?

2022-02-04

Europos futsal čempionatas pasiekė finišo tiesiąją: kokį įspūdį jis palieka Lietuvos futsal asmenybėms?

Šią savaitę Nyderlanduose finišuoja Europos futsal čempionatas – sekmadienį paaiškės, kas artimiausius ketverius metus galės vadintis stipriausia Europos futsal komanda.

Šis čempionatas – pirmasis net pagal kelias kategorijas. Pagal naują tvarką šį ir praėjusį čempionatus skiria nebe dveji, o ketveri metai, taip pat pirmą kartą turnyre varžosi nebe 12, o 16 komandų.

Nyderlandų miestuose Groningene ir Amsterdame kovas pradėjo 16 ekipų, o prieš šįvakar vyksiančius pusfinalius dėl trofėjaus kovoti liko keturios komandos – Rusija, Ukraina, Ispanija bei dabartiniai Europos ir pasaulio čempionai portugalai.

Čempionatą taip pat stebi ir Lietuvos futsal atstovai, kurie sutiko su LFF.lt pasidalinti savo įžvalgomis apie Nyderlanduose vykstantį turnyrą.

Rinktinės kapitonas, pasaulio čempionate Lietuvoje žaidęs Justinas Zagurskas pasakojo, kad, žvelgiant iš šono, turnyras palieka gerą įspūdį, tiek savo rungtynių kokybe, tiek organizacija.

„Čempionatas palieka tikrai gerą įspūdį, visos rungtynės būna įdomios, atkaklios. Iš organizacinės pusės irgi viskas atrodo labai super, manau, olandai pasistengė sukurti gerą renginį, kad būtų, ką atsiminti“, – sakė J. Zagurskas.

Jam antrino ir rinktinėje praėjusių metų pabaigoje debiutavęs vartininkas Karolis Čirba. Jis akcentavo, jog prie turnyro kokybės galėjo prisidėti ir išaugęs čempionato dalyvių skaičius.

„Įspūdį čempionatas palieka tikrai gerą ir leidžia susidaryti nuomonę, kad yra galimai stipresnis lyginant su 2018 metais vykusiu Europos čempionatu. Įdomumo gal prideda ir tai, kad buvo padidintas komandų skaičius iki 16.

Favorito neturiu ir už kažkurią iš rinktinių labiau nesergu. Stengiuosi būti neutraliu žiūrovu ir daugiau stebiu, kaip žaidžia vartininkai. Įdomu stebėti, kaip vieni ar kiti elgiasi jungdamiesi į atakas, situacijose vienas prieš vieną, kamuolio įvedime ir panašiai“, – pasakojo vartų sargas.

Tuo tarpu paklausti ar čempionate nustebinusias ekipas, pašnekovai įprastai išskirdavo tokiame turnyre debiutavusius suomius bei pusfinalio etapą pasiekusius Ukrainos salės futbolininkus.

Štai buvęs salės futbolo rinktinės treneris Kęstutis Rudžionis akcentavo, kad būtent suomių žygis ir pralaimėjimas tik portugalams jam paliko nemenką įspūdį.

„Man ko gero didžiausias netikėtumas – Suomijos rinktinės išėjimas (bet, kad jie išeitų, turėjo įvykti automatiškai ir kitas netikėtumas – neišeiti arba Italija, arba Kazachstanas. Neišėjo Italija) iš grupės ir duota rimta kova aštunfinalyje pasaulio ir Europos čempionams Portugalijai. Ir nors meistriškumas portugalų žymiai aukštesnis, bet teko gerokai pavargti. Nors ir tas pats Sakartvelas tikrai davė rimtą kovą Rusijai ir natūralizuoti gruzinai kovėsi kaip už tėvynę“, – mintimis dalinosi K. Rudžionis.

Tuo tarpu J. Zagurskas gerų žodžių negailėjo pusfinalio etapą pasiekusiai Ukrainos rinktinei.

„Šitame čempionate stebina ukrainiečiai, pirmose rungtynėse pralaimėta čempionato šeimininkams ir žiūrint rungtynes nieko įspūdingo nemačiau, bet po tų rungtynių viskas apsivertė ir ukrainiečiai demonstruoją labai kokybišką futsalą, manau, kad jie šiame čempionate yra juodasis arkliukas ir manau, kad gali būti sensacija ir patekti į finalą, o su sėkme – gal net ir tapti čempionais.

Čempionate nuliūdino serbai, aišku buvo ir kitų rinktinių, kurios mano manymu galėjo sužaisti geriau, bet serbai, prieš kelis mėnesius žaidę pasaulio čempionate, mano manymu pasirodė labai prastai, bet Europos čempionatas tuo ir įdomus, kad visos komandos yra lygiavertės ir nežinai, kas laimės tas rungtynes“, – dėstė rinktinės kapitonas.

O štai K. Čirba džiaugėsi sėkmingu Suomijos komandos pasirodymu, tačiau teigė, jog tai neturėtų būti didelė staigmena.

„Kažką galbūt stebintų Suomijos rinktinės išėjimas iš grupės ir patekimas į ketvirtfinalį, bet suomiai per paskutinius 7 metus su trenerio Mico Martičiaus atėjimu į rinktinę dėjo labai stiprų žingsnį į priekį tiek vietiniame čempionate, tiek rinktinės lygmeniu. Man atrodo, kad futsalo atžvilgiu, organizaciniu klausimu Suomijoje šis treneris užsiima labai daug“, – teigė K. Čirba.

Šiame čempionate varžosi penkios ekipos, kurios rudenį dalyvavo ir pasaulio čempionate Lietuvoje. Serbija neįveikė grupės etapo, Kazachstanas kovą baigė ketvirtfinalyje, o ispanai, rusai ir pasaulio čempionai portugalai pasiekė pusfinalio etapą.

Tiesa, kazachams tiek prieš turnyrą, tiek jau jo metu koją stipriai kišo COVID-19, o tai, pašnekovų teigimu, galėjo turėti didelės įtakos gana ankstyvam jų pasitraukimui iš turnyro.

„Manau, kad žvelgiant plačiau, Europos čempionatas stipresnis ir lygesnis nei pasaulio. Be abejo, tarp šešiolikos komandų, bus ir netikėtumų, ir nusivylimų. Taip pat ir labai nedėkingų aplinkybių sukritimo, kaip kad nutiko kazachams. Jei aikštėje būtų galėję žaisti ir Taynanas, ir Edsonas, manau, kad baigtis galėjo būti ir kitokia. Bet čia sportas – taip jau būna. Nepaisant to, kad Ukraina šitam turnyre tikrai atrodo labai solidžiai ir komandiškai“, – teigė K. Rudžionis.

„Tikrai tikėjausi daugiau iš italų ir kazachų, tai manau, kad tai (kazachų pasitraukimą ketvirtfinalyje – red.) tikrai galima vadinti netikėtumu, ukrainiečių žygis irgi man asmeniškai yra netikėtas, o ypač po pirmųjų čempionato rungtynių, bet paskui jų rungtynės ir žaidimas parodė, kad nieko čia netikėto ir jie verti to“, – jam antrino ir J. Zagurskas.

Tuo tarpu paklausti apie naują sistemą, kai čempionatai vyksta nebe kas dvejus, o kas ketverius metus, pašnekovai turėjo skirtingas nuomones.

„Manau, kad nauja sistema yra labai gera, kas du metus turėsime aukšto lygio futsalo renginius, kuriuose dalyvaus po daugiau komandų negu anksčiau. Gal ir mums kada pavyks prasibrauti į Europos čempionatą“, – šyptelėjo J. Zagurskas.

„Man, kaip žiūrovui, norėtųsi čempionato kas dvejus metus. Bet reikia suprasti, kad yra vietiniai čempionatai, taip pat pasaulio čempionatas, čempionų lyga, taip pat ir COVID. Todėl šiuo metu pasaugoti žaidėjų sveikatą, manau, yra sveikintinas dalykas“, – akcentavo K. Rudžionis.

Šis Europos čempionatas gali būti vadinamas „pavyzdiniu“ pandemijos renginiu – čempionato pradžioje žiūrovų arenose nebuvo apskritai, o turnyro eigoje jų skaičius arenose buvo stipriai ribojamas.

Visi trys kalbinti asmenys teigė, jog sportininkams žiūrovai yra itin svarbus faktorius.

„Man, kaip žiurovui, kartoniniai žmogeliukai tikrai neprideda papildomų teigiamų emocijų, o žaidėjams, įsivaizduoju, žaisti prie tokios atmosferos dar niūriau, nežiūrint į tai, kad jie profesionalai ir turi savų tikslų.

Skambės banaliai, bet tokie renginiai vyksta dėl žiurovų ir dėl skleidžiamų jų emocijų, o kuomet įmušus ar laimėjus rungtynes tenka džiaugtis tik su komandos žmonėmis, tai nėra tas pats, kaip žaidžiant užpildytoje arenoje“, – teigė K. Čirba.

Su juo sutiko ir K. Rudžionis bei J. Zagurskas.

„Be abejo liūdna yra žiūrėti, kai arenose nėra žiūrovų, jie taip pat suteikia grožio. Kai buvo žiūrovai – visai kitas vaizdas stebint per televiziją ir net neabejoju, kad žaisti buvo kur kas maloniau“, – sakė J. Zagurskas.

„Žiūrovai tikrai duoda impulsą bei vidinių rezervų žaisti dar geriau, o mažiau trukdo susikoncentruoti. Taip, gali geriau girdėti savo komandos partnerių ar trenerių pastabas, ištarti derinių pavadinimus ar panašiai, bet dauguma žaidėjų pasakys tą patį – norime kuo daugiau žiūrovų.

Todėl manau, kad žaidime be žiūrovų yra daugiau minusų, negu pliusų. Be to futsalas, kaip ir dauguma sporto šakų, žaidžiama žiūrovams“, – akcentavo K. Rudžionis.

Paklausti apie favoritus triumfuoti finale. J. Zagurskas ir K. Rudžionis turėjo skirtingas nuomones.

„Iki ketvirtfinalio palaikiau Sakartvelo rinktinę, joje žaidžia daug mano draugų, labai gaila, kad jie iškrito, o dabar, kai liko keturios komandos, tai palaikysiu ukrainiečius, tikrai noriu, kad jiems pasisektų.

O kitos likusios trys komandos, tai jau pasaulio elitas – rusai, portugalai ir ispanai. Norėčiau, kad laimėtų ukrainiečiai, bet kažkaip manau, kad portugalai pratęs savo dominavimą futsale“, – teigė J. Zagurskas.

„Kol kas geriausią įspūdį palieka Rusijos ir Ispanijos rinktinės, kurios, mano nuomone, yra favoritės sudaryti ir finalo porą. Favoritų neturiu, todėl man paprasčiau stebėti nesergant už nieką. Aš tokiu atveju mėgaujuosi kiekviena akimirka, kiekvienu geru epizodu ar įvarčiu“, – minėjo K. Rudžionis.

Penktadienį pusfinaliuose dėl vietų finale susikaus Rusijos ir Ukrainos bei Ispanijos ir Portugalijos komandos, o sekmadienį čempionatas finišuos kovomis dėl trečios vietos bei finalo akistata.

UEFA ir Lietuvos futbolo nuotr.

Susijusios naujienos