Lietuvos futbolo federacija

Elitinė jaunių lyga

O. Čipkus: „Elitinė jaunių lyga skatino būti geriausiu“

2018-11-07

O. Čipkus: „Elitinė jaunių lyga skatino būti geriausiu“

SHARP EJL sezono antroje pusėje Osvaldas Čipkus tapo svarbiu žaidėju Vilniaus „Žalgirio“ U-19 komandoje, kuri po nesklandaus starto tapo stipria jėga, pretenduojančia į bronzos medalius. Puolėjas per savaitę pelnė 3 įvarčius ir priartino žalgiriečius prie tikslo. Lygos senbūvis įvertintas Savaitės žaidėjo titulu ir pasidalino savo įžvalgomis.

- Osvaldai, kokios buvo tavo mintys, kai po pertraukos sugrįžai į jaunimo futbolo įkarštį?

- Žvelgiant iš komandinės puses, žinoma, noras buvo padėti komandai laimėti kiekvienas rungtynes, kuriose teko žaisti šį sezoną Elitinėje jaunių lygoje. Asmeniai norai – pelnyti kuo daugiau įvarčių, mėgautis žaidimu, dominuoti ir būti figūra aikštėje, nes LFF I lygoje tai daryti sekėsi sunkiai, labai trūko įvarčių bei pergalės skonio, o tai tikrai neleido man jaustis gerai.

- Per savaitę pelnei 3 įvarčius – į Alytaus FA „Dainavos“ ir Marijampolės FC „Sūduvos“ vartus, tokiu būdu padėdamas „žaliai baltiems“ pakilti į turnyro lentelės trejetuką. Kokį įspūdį tau paliko šios rungtynės bei kokie lūkesčiai belaukiant finalinių sezono rungtynių?

- Rungtynės su FA „Dainava“ rezultato prasme buvo geros. Tikrai galėčiau teigti, kad pirmąjį kėlinį sužaidėme idealiai, pelnyti 3 gražūs įvarčiai, tačiau antrame kėlinyje išėjome perdaug atsipalaidavę, pasipylė daug klaidų bei broko lygioje vietoje, teko daugiau plušėti gynyboje. Rungtynės Marijampolėje klostėsi sunkiai, manau, tam įtakos turėjo trumpas laiko tarpas tarp rungtynių, be abejo, ir tai, kad „Sūduva“ buvo susispaudusi savo aikštės pusėje, gynėsi labai sutankinta gynyba. Kalbant apie lūkesčius, tai jokių negali būti  minčių, tik pergalė.

- Šie metai bus tau paskutiniai SHARP Elitinėje jaunių lygoje. Kuo naudinga tau tapo patirtis mūsų čempionate, pradedant nuo debiuto jame 2014-08-16 prieš FM „Ateitį“? Kokie tavo lūkesčiai per šiuos 4 metus išsipildė, o kurie ne?

- Taip, šie metai yra man paskutiniai, tai tik supranti, kad laikas nestovi vietoje. Elitinė jaunių lyga padėjo man tobulėti kaip žaidėjui, skatino būti geriausiu. Pradėdamas žaisti šioje lygoje, žinojau, kad tai būdas prasiskinti kelią aukštesniame lygyje Lietuvos fronte. Visada norėjau pasidabinti aukso medaliu, bet, gaila, tai neišsipildė.

- Papasakok, kaip tavo gyvenimas tapo susietas su futbolu: kas pastebėjo savo aistrą žaidimui ir pakvietė treniruotis, kurioje komandoje pirmiausiai? Tau brangiausios futbolo akimirkos?

- Futbolą pradėjau žaisti leisdamas dienas pas močiutę Utenoje. Kieme buvo draugų kompanija su kuria nuo ryto iki vakaro spardydavome kamuolį, tad einant į pirmą klasę norėjosi aktyvios po pamokinės veiklos. Jeigu gerai pamenu, mama rado informaciją, kad treneris Ivanas Švabovičius renka mano metų vaikų grupę, taigi atėjau į pačią pirmą treniruotę ir nuo tų dienų futbolas mano gyvenime užėmė labai svarbią vietą. Naudodamasis proga norėčiau padėkoti savo pirmąjam treneriui I. Švabovičiui, kuris įskiepijo meilę futbolui, suteikė puikias sąlygas treniruotis, išmokė futbolo abėcėlės bei užgrūdino kaip asmenybę, žengiant futbolininko keliu. Be abejo, brangiausios akimirkos susijusios su pergalėmis, trofėjais, asmeniais apdovanojimais – tai tik skatino nesustoti ir judėti į priekį.

- 2014–2015 metų Elitinės jaunių lygos sezonas daugeliui sirgalių įsiminė tavo dvikova su Matu Gudaičiu dėl „auksinio batelio“, sostinės derbiai keldavo ypatingą susidomėjimą ir aistras. Praėjus kiek laiko, kokios yra tavo dabar mintys apie tą sezoną?

- Tų metų sezoną prisimenu su didele nuoskauda, o ypač paskutines varžybas su FM „Ateitis“, kuriose sprendėsi sidabro medalių likimas. Tą dieną eidamas iš namų į rungtynes pajutau labai aštrų skausmą pėdoje, nesupratau kas vyksta. Komandoje tai dienai turėjome 12 žaidėjų, tikrai nesinorėjo pavesti, tad teko vartoti nuskausminamuosius ir žengti į aikštę. Po pirmojo kėlinio laiminėjome rezultatu 3:0, tačiau rungtynės baigėsi 3:4 ne mūsų naudai. Pamenu, po rungtynių buvau piktas ant viso pasaulio.

- Kuo naudinga ir žalinga yra situacija, kai esi dažnai lyginamas su konkrečiu priešininkų žaidėju?

- Nežinau, ar galėčiau atsakyti kuo yra naudinga ar žalinga, tame amžiuje mes visi norėjome būti lyginami su top lygio žaidėjais, tačiau laikui bėgant supratau, kad geriausia būti įvertintam už tam tikrus asmeninius pasiekimus.

- Ar galėtum pasidalinti trimis ar daugiau patarimų jauniesiems futbolininkams, kurie svajoja kuo greičiau įsitvirtinti vyrų futbole?

- Aš pats dar nesu įsitvirtinęs vyrų futbole, bet kiekvieną dieną dirbu su šia mintimi ir, tikiuosi, artimiausiu metu tai pavyks įgyvendinti. O patarimai būtų tokie: treniruotėje dirbti produktyviai, kiekvieną veiksmą stengtis atlikti kuo geriau, nebijoti klysti, mokėti priimti vyresnių žaidėjų, o kartu ir trenerio pastabas bei viską daryti su meile ir dideliu atsidavimu, nes tik per sunku darbą galima pasiekti užsibrėžtus tikslus.

Susijusios naujienos