Futsal žaidimas dabar mėgstamas ir žaidžiamas milijonų visame pasaulyje, tačiau iki tol turėjo nemažai pasikeisti.
Antrasis ir trečiasis Pasaulio Futsal čempionatai pasižymėjo ne tik staigia žaidimo transformacija ir specializacija, bet ir pažėrė įdomių nutikimų už aikštės ribų.
Netikėtas posūkis į Aziją
Pasakojimą apie pirmąjį pasaulio čempionatą skaitykite čia.
Po sėkmingo 1989 m. Pasaulio čempionato Nyderlanduose FIFA nusprendė tęsti šią tradiciją. Tačiau ne po ketverių metų, o kiek anksčiau, jau 1992 metais.
Antrasis pasaulio 5×5 (salės) futbolo čempionatas, kaip jis tuomet buvo vadinamas, surengtas kiek netikėtoje vietoje – Honkonge. Nedidelėje šalyje, kuri tuomet dar formaliai buvo Jungtinės Karalystės užjūrio valda (vėliau atsidūrė po Kinijos sparnu) ir, nepaisant to, turėjo savarankiškos FIFA narės statusą, bet pasiekimais futbole niekuomet nepasižymėjo.
Hong Kongas tada netgi neturėjo ir Futsal rinktinės (ji susikūrė tam čempionatui ir vėliau kurį laiką čempionatuose nedalyvavo). Visgi tuometinis FIFA Vykdomojo komiteto narys iš Hong Kongo Timothy Tsun Ting Fokas sugebėjo įtikinti kolegas atvežti FIFA turnyrą būtent į šią ekonomiškai stiprią šalį.
Galima spėti, kad komercinis aspektas – galimybė pasirodyti Azijos rinkoje – galėjo tam padaryti nemažą įtaką. 1992 m. ir 1996 m. čempionato generaliniu rėmėju tapo „Snickers“ – prekinis ženklas, kurio savininkas, JAV kompanija „Mars“, tuo metu rėmė ir FIFA Pasaulio čempionatą.
Turnyro populiarinimui buvo pasitelkta ir FIFA sunkioji artilerija – čempionatą Honkonge gyvai stebėjo savotišką futbolo ambasadoriaus vaidmenį atlikęs žymusis brazilas Pelé.
Įveikė atranką, bet nežaidė
Prieš šį turnyrą pakeistos žaidimo taisyklės – nuspręsta sutrumpinti rungtynes ir žaisti du kėlinius po 20 minučių, taip pat apribota galimybė grąžinti kamuolį vartininkui.
Pirmą kartą surengtos atrankos varžybos. Jos vyko keturiuose žemynuose, atrankoje dalyvavo 23 komandos. Afrikos ir Šiaurės Amerikos atstovus pakvietė FIFA.
Pasaulinį Futsal žemėlapį turėjo papildyti ir trys buvusio komunistinio bloko nariai – Rusija, Lenkija bei Jugoslavija. Tačiau pastaroji komanda buvo išbraukta iš varžybų (taip pat ir tų metų Europos futbolo čempionato) dėl šalį sudrebinusio karo. Jugoslavų vietą užėmė Belgija.
Varžovų draugystė ir įsimintina kelionė
Finaliniame etape žaidė 16 komandų, tokiu pat formatu, kaip ir praėjusiame turnyre. Tik pusė ekipų savo gretose turėjo žaidėjų, kurie rungtyniavo 1989 metais.
Savotiška staigmena tapo debiutantė Irano komanda, kuri laimėjo pirmą vietą savo grupėje tiek pirmajame, tiek antrajame etape. Iranietis Saeidas Rajabi su 17 įvarčių turnyre tapo rezultatyviausiu.
Nugalėtojų titulą ginantys brazilai per pirmus du etapus nesugebėjo įveikti tik patyrusios JAV komandos, kuriai pralaimėjo ir pirmajame čempionate.
Pusfinalyje JAV komanda susitiko Irano atstovus. Tačiau mažai girdėta ir aprašyta, jog dar 1992 m. Futsal čempionato metu abiejų šalių atstovai gerai susidraugavo tarpusavyje. Visos komandos gyveno viename viešbutyje, o JAV ir Irano žaidėjai susitikdavo nuolat, nes tuo pačiu metu eidavo pusryčiauti. Aikštėje draugystes teko užbaigti – amerikiečiai nugalėjo 4:2.
Finale Brazilija, prisibijodama nepalankaus varžovo, kiek netikėtai žaidė pakankamai atsargiai. Bet individualus žaidėjų meistriškumas jiems padėjo iškovoti įtikinamą pergalę 4:1.
Brazilai apgynė titulą, o amerikiečiams ir antroji vieta buvo didžiulė pergalė – tai išlieka geriausias jų rinktinės pasirodymas FIFA turnyruose.
Negana to, po čempionato užsitarnavę varžovų pagarbą jie buvo pakviesti į turnyrą Brazilijoje. Ten jie galėjo pažaisti ir pabūti garsiajame Kopakabanos paplūdimyje. Tokia išvyka JAV nariams paliko neišdildomą įspūdį.
„Tai turbūt buvo geriausias dalykas, ką gavome iš to čempionato, – prisiminė vienas JAV žaidėjų Hernanas Borja. – Aš buvau vienintelis vedęs komandos žaidėjas. Buvo sunku… Vaikinai norėjo pasilikti.“
Ženklios permainos
FIFA ekspertų pagal 1992-ųjų čempionato dalyvių komandų pasiūlymus apibendrintos išvados suteikė reikšmingų postūmių tolesniam žaidimo tobulinimui. Tuomet pasiūlyta, jog Futsal varžyboms reikėtų specialaus kamuolio, o aikštės dangai labiau tiktų parketas. Taip pat norėta, kad rungtynių teisėjai specializuotųsi būtent Futsal žaidimui, o ne ateitų švilpti iš paprasto futbolo.
1996 m. Pasaulio čempionato finaliniame etape šie pakeitimai buvo įgyvendinti. Taip pat pirmenybės pirmą kartą įgavo Futsal pavadinimą (nebe salės futbolo). Kita naujovė – už pergalę buvo skiriami 3 taškai.
Apie žaidimo populiarėjimą byloja tai, kad atrankoje dalyvavo 48 ekipos – dvigubai daugiau nei ankstesnį kartą. Dėl kelialapio į finalinį etapą teko pasivaržyti visuose šešiuose žemynuose.
Ukrainos žygis ir atkaklus finalas
Finalinės varžybos vėl surengtos Europoje – šį kartą Ispanijoje. Nuo tada į Senąjį žemyną geriausios planetos komandos nebegrįžo.
Tuomet tarp debiutantų buvusi Ukrainos komanda pademonstravo kad Futsalą moka žaisti puikiai. Antrajame etape ukrainiečiai nepralaimėjo, sužaidė lygiosiomis su čempionais brazilais.
Sėkmingą jų žygį pusfinalyje sustabdė šeimininkė Ispanija. Rungtynėse dėl 3 vietos Ukraina 2:3 nusileido Rusijai.
Brazilija nebebuvo tokia dominuojanti jėga kaip anksčiau ir finale sulaukė rimto pasipriešinimo. 15 tūkst. žiūrovų palaikomi ispanai iki pat rungtynių pabaigos neleido brazilams atitolti. Pergalę 6:4 „Selecao“ įtvirtino tik paskutinę minutę.
Užgimusi žvaigždė
Apžvalgoje po čempionato FIFA specialistai pastebėjo, jog skirtingai nei anksčiau, daugelio geriausių komandų žaidėjai jau specializavosi būtent Futsal žaidimui. Prie to prisidėjo ir pasikeitęs žaidimo kamuolys. Daug mažiau lėmė ir individualūs sugebėjimai.
Visgi tame čempionate užgimė bene pirmoji ryški Futsal žvaigždė. Manoelis Tobias tame čempionate įmušė paskutinį savo komandos įvartį ir iš viso pasižymėjo 14 kartų. Jis tapo rezultatyviausiu ir išrinktas geriausiu turnyro žaidėju.
Beje, tų pačių metų pradžioje M. Tobias buvo gavęs pakvietimą žaisti Luizo Felipe Scolari treniruojamoje „Gremio“ komandoje didžiajame futbole. Tačiau po keturių mėnesių, per kuriuos sužaidė 3 rungtynes ir įmušė vieną įvartį, jis grįžo į Futsalą.
Sprendimas pasiteisino – su Brazilija jam 1996 m. pavyko apginti prieš ketverius iškovotą Futsal planetos auksą. Geriausiu žaidėju jis tapo ir 2000 metų Pasaulio čempionate. Tais metais startavus Futsal planetos metų žaidėjo rinkimams M. Tobias laimėjo šį prizą trejus metus iš eilės.
Antras ir trečiasis Pasaulio Futsal čempionatai išryškino ir pirmas žvaigždes, ir ženkliai pakeitė žaidimo taisykles. Tai priartino prie tokio žaidimo, kokį jį matome dabar.
9-asis FIFA Futsal Pasaulio čempionatas vyks rugsėjo 12 – spalio 3 dienomis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
