Lietuvos moterų rinktinės treneris Rimantas Viktoravičius po pergalingų rungtynių prieš Andoros rinktinę sakė, jog auklėtinės neišpildė visų sumanymų ir teigė, jog komanda turnyre neparodė optimalios formos.
Lietuvės paskutiniosiose C grupės rungtynėse dominavo, bet pergalę 2:0 pasiekė tik po dviejų antrajame kėlinyje įmuštų įvarčių. Mūsų komandai po puikaus smūgio iš toli įvartį įmušė Anika Kyžaitė, o antrąjį – po keitimo pasirodžiusi Kamilė Vaičiulaitytė.
Nepaisant pergalės, rinktinės treneris po dvikovos teigė nelikęs patenkintas tuo, kaip komanda įgyvendino nustatytas užduotis.
„Šios dienos rungtynės nusiteikimo atžvilgiu buvo prasčiausios. Progų realizacija buvo prasta ir merginos nevykdė to, ką kalbėjome prieš rungtynes ir ką darėme treniruočių metu. Trūko realizacijos išpildant progas, susikaupimo, – sakė R. Viktoravičius – Žaidėme pirmu numeriu, rinktinėje esančios „Gintros“ žaidėjos yra prie to pripratusios žaisti Lietuvoje prieš panašaus lygio komandas. Iš jų ir labiausiai tikėjausi. Bet merginos nevykdė to, ko tikėjomės. Mes analizavome Andoros dvejas rungtynes, jos žaidė taip pat, kaip ir šiandien. Norėjome, kad kraštinės saugės padėtų puolėjoms, bet puolime susižaidimo nebuvo. Bet antrajame kėlinyje pakeitėme taktinį išsidėstymą, keturios gynėjos nebuvo būtinos.“
Vertindamas turnyrą, kuriame Lietuvos rinktinė liko trečioje vietoje su trimis taškais (buvo nusileista Izraelio ir Moldovos komandoms), strategas svarstė, jog komanda nepademonstravo visų galimybių. „Manau, kad mums pritrūko savaitės, kad pasiektume optimalią formą. Aišku, mums ir nepasisekė. Pirmose rungtynėse praleidome įvartį mačo gale, o mače su Moldova mums nepasisekė su gauta raudona kortele. Buvo iškeltas uždavinys pirma arba antra vieta ir, manau, kad komanda galėjo pasiekti tą tikslą, jis nebuvo nerealus“, – samprotavo treneris.
Jis pripažino, jog nuo tokių varžovų kaip Izraelis mūsiškės atsilieka techniniu lygiu: kamuolio perdavimu, jo stabdymu. „Kadangi sutelkiame dėmesį į kamuolį, turime atlikti lietimu daugiau, aikštės matymas yra prastesnis. Reikia pabrėžti, kad fizinis pasirengimas nebuvo toks, kokio reikia tokiam turnyrui. Kai kurios žaidėjos savo komandose neturi tokio krūvio. Galbūt, jeigu būtume iškovoję tašką prieš Izraelį, kitose rungtynėse turėtume didesnę motyvaciją. Taip pat mūsų pusė komandos sirguliavo, tad tai irgi prisidėjo prie bendro pasirodymo“, – dėstė R. Viktoravičius.
Debiutinį įvartį rinktinėje įmušusi Anika Kyžaitė buvo kukli ir nuopelnus dėl jo atidavė komandai: „Iš pradžių buvo keista įmušus, bet futbolas yra komandinis žaidimas, tai nebuvo tik mano įvartis. Kartu su visa komanda pasiekėme tą tikslą ir man pavyko tai realizuoti, tuo ir džiaugiuosi“.
„Iš trenerio gavome nurodymus daugiau smūgiuoti ir žaisti kraštais, bet ypač pirmajame kėlinyje mums nepavyko išpildyti trenerio lūkesčių ir galbūt tai mums neleido įmušti daugiau įvarčių. Po pertraukos mes pačios supratome, kad netenkina toks rezultatas ir turėjome prisiversti. Įmušus įvarčio gavome daugiau motyvacijos ir labiau pasitikėjome savimi, bet vis tiek norėjome iš savęs reikalauti daugiau“, – kalbėjo A. Kyžaitė.
R. Viktoravičius taip pat pridūrė, jog neteisinga būtų dėl vieno turnyro daryti išvadas apie visą moterų futbolo lygį: „Mūsų komandoje yra 9 mergaitės, kurios prieš du metus su „Gintra-Universitetu“ pasiekė Čempionių lygos aštuntfinalį. Jeigu sugebame patekti į tokio turnyro aštuntfinalį, tikrai nemanau, kad tai yra moterų futbolo akmens amžius. Žinoma, turime skylių komandos komplektavime ir negalime taip gerai sužaisti. Bet turime gero jaunimo, U-17 ir U-19 merginų. Manau, kad Lietuvos moterų futbolo ateitis yra pakankamai šviesi.“
