Geriausios moterų A lygos saugės titulą susigrąžino Simona Petravičienė. Šiemet atstovaudama FC „Hegelmann“ komandai ji pelnė 11 įvarčių bei padėjo klubui pirmąkart iškovoti bronzos medalius.
Kauno rajono atstovės šiemet pirmąkart finišavo tarp čempionato prizininkių, o Simona Petravičienė buvo vienintelė lietuvė, patekusi į A lygos rezultatyviausių žaidėjų dešimtuką.
Iš Gelgaudiškio kilusi futbolininkė papasakojo LFF.lt svetainei apie 2023 metų sezono potyrius.
─Geriausios čempionato saugės titulą susigrąžinai po trumpos pertraukos. Pastarąjį kartą jį buvai laimėjusi 2021 metais būdama „Gintros“ žaidėja, o šiemet – atstovaudama „Hegelmann“ klubui. Lyginant šiuos du sezonus, kokie buvo pagrindiniai jų skirtumai, tavo nuomone?
„Žaidžiant „Gintroje“, kaip geriausia saugė buvau apdovanota pirmą kartą savo karjeroje, todėl tas titulas man buvo labai įsimintinas ir netikėtas, kadangi tai įvyko grįžus po motinystės atostogų. Šis sezonas asmeniškai tikrai buvo neblogas, pavyko ir įvarčių nemažai įmušti ir rezultatyvių perdavimų atiduoti, bet ir be manęs buvo žaidėjų išsiskiriančių, todėl nustebau, kai sužinojau. Nors pirmasis geriausios saugės titulas yra įsimintinesnis, negaliu sakyti, kad šį kartą nesidžiaugiu, visada smagu, kai darbas ir pastangos yra įvertinami, todėl noriu padėkoti visiems tiems, kurie pastebėjo ir įvertino.“
─Kokį pagrindinį iššūkį buvai sau išsikėlusi šiame sezone bei kaip sekėsi jį įveikti?
„Pagrindinis sezono tikslas buvo su komanda iškovoti medalius, todėl dariau viską, kad būčiau naudinga komandai. Asmeninių apdovanojimų niekada nesureikšminu, be komandos pastangų ir pagalbos, nebus ir asmeninių žaidėjų pasiekimų. Kadangi išsikeltus tikslus pavyko įgyvendinti, nors ir pradžia sezono nebuvo lengva, galutinį rezultatą vertinu puikiai.“
─Kurios šių metų sezono A lygos rungtynės tau labiausiai patiko bei kurios tau buvo sunkiausios?
„Sunkiausia žaisti prieš šalies čempiones, todėl visas rungtynes prieš „Gintrą“ galiu įvardinti, kaip sunkiausias. „Gintros“ pagrindą sudaro legionierės, profesionalios futbolininkės, kurios treniruojasi kartais ir du kartus per dieną, todėl sunku žaisti prieš fiziškai ir techniškai stipresnes varžoves. Vienų labiausiai patikusių negaliu įvardinti, kadangi į kiekvienas rungtynes einu su didžiuliu noru ir džiaugsmu.“
─Pažymėtina, kad 2023 metai tapo „bronziniai“ ne tik tau, bet ir tavo vyrui Justui Petravičiui su visa FA „Šiauliai“ komanda. Ką įprastai labiausiai aptariate apie vienas kito atstovaujamų komandų pasirodymus ir rungtynes?
„Tikrai taip, juokaujame, kad kažkada buvome „auksinė“ šeima – vyras su komanda laimėjo auksą LFF I lygos pirmenybėse, aš su komanda moterų A lygoje – o dabar „bronzinė“. Grįžus į namus po rungtynių pasidaliname įspūdžiais, kas pasisekė, kad nelabai, tačiau futbolo tema stengiamės diskutuoti kuo mažiau, abu turime savo nuomonę tam tikrais klausimais, dažnu atveju ji išsiskiria, todėl norint taikiai gyventi ir sutarti diskusijas futbolo tema paliekame už namų durų.“
─Šiame futbolininkės karjeros tarpsnyje, kai jau esi Lietuvoje susilaukusi nemažai pripažinimo, kam tu labiau pradėjai teikti dėmesio futbolo aikštėje ir už jos ribų?
„Visose gyvenimo srityse, šeimoje, darbe, moksluose ar futbolo aikštėje, visada stengiuosi maksimaliai, nepriklausomai pripažinimo, titulų ir asmeninių pasiekimų. Žinoma, su laiku keičiasi prioritetai, kažkada svarbiausia buvo mokslai, futbolo pasiekimai, dabar visų svarbiausia šeima, todėl kuo daugiau laisvo laiko ir dėmesio stengiuosi skirti savo šeimai.“
─Ko norėtum palinkėti sau, komandos draugėms bei futbolo bendruomenei 2024 metais?
„Komandos draugėms noriu palinkėti neprarasti pozityvo ir kilti aukštyn. Futbolo bendruomenei palinkėsiu ir toliau rinktis į stadionus, palaikyti mylimas komandas, nes Jūsų palaikymas yra labai svarbus. Sau noriu palinkėti neprarasti užsispyrimo siekiant savo svajonių ir noro tobulėti, o visiems bendrai linkiu atiduoti visą širdį tam, ką darote, nes įdėjus maksimalias pastangas sėkmė ateis pati ir, žinoma, svajoti, nes svajonės pildosi.“