Nors šį pirmadienį dalis Lietuvos futbolo A lygos klubų, laikydamiesi Vyriausybės nurodymų, atnaujino treniruočių procesą, bet tai yra tik nedidelis žingsnelis į priekį siekiant palikti užnugaryje koronaviruso pandemijos sukeltas problemas.
Sumažėjusi rėmėjų parama, jau kurį laiką nevykstančios A lygos pirmenybės ir prarasti kiti pajamų šaltiniai verčia klubų vadovus nekokiomis nuotaikomis vykdyti derybas su futbolininkais dėl balandžio ir gegužės mėnesių atlyginimų išmokėjimo.
„FIFA koronaviruso pandemijos metu skatina klubus ir žaidėjus sėsti prie vieno stalo ir atrasti visiems palankias sąlygas. Čia kalbama ne apie vieną žaidėją ar klubą, o apie visą futbolą.
Išskyrus kelias šalis, futbolas visame pasaulyje yra sustojęs. Suprantama, kad futbolas dabar pajamų neturi ir turi gyventi iš rezervų“, – teigė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Tomas Danilevičius.
Portalo alyga.lt kalbintas T. Danilevičius paragino klubus ir futbolininkus surasti optimaliausią šiai dienai sprendimą ir nesivadovauti asmeninėmis ambicijomis. Anot LFF prezidento, FIFA neketina toleruoti vienos pusės užsispyrimo.
– Ne vienoje pasaulio sporto lygoje klausimai dėl sportininkų algų yra apsprendžiami bendrai su žaidėjų asociacijomis, tačiau futbole tai būna toli gražu ne visada. Kaip FIFA ragina spręsti šį klausimą?
– FIFA siūlo visoms šalims susėsti prie bendro stalo ir susitarti. Jeigu šalyje yra žaidėjų asociacija ir lygos, kurios turi kolektyvinius kontraktus, yra tarpusavyje susitarusios ir atstovauja visiems žaidėjams bei klubams, tokiu būdu ir galima tartis dėl kažkokio bendro sprendimo, bet tokie dalykai yra labai nedaugelyje šalių.
Ne visi šalies futbolininkai priklauso žaidėjų asociacijai, todėl daryti kolektyvinius sprendimus yra praktiškai neįmanoma, nes kontraktai yra individualūs.
Sporto kontraktas yra konfidencialus ir privatus klausimas, nes kiekvienas žaidėjas klubams kelia savo sąlygas, o klubai taip pat kelia savo. Tai yra individualus klausimas ir turi būti priimtas atskiras sprendimas. Atlygiai ir sąlygos yra skirtingos.
– Lietuvos krepšinio lygos sezonas buvo sustabdytas – žaidėjai bei klubai derasi tarpusavyje, kokio dydžio algos turi būti išmokamos už likusius kontrakto mėnesius. Futbolo sezonas tik ką prasidėjo, tad kuo šios situacijos yra skirtingos?
– Krepšinyje sezonas jau pasibaigė ir, žiūrint į ateitį, klubams yra žymiai lengviau skaičiuoti savo biudžetus. Futbole – daugelis kontraktų su žaidėjais buvo sudaryti prieš sezoną, kai kurie klubai pasirašė ilgalaikes sutartis, o kai kurie – turi žaidėjus su galiojančia praėjusių metų sutartimi.
Lapkričio mėnesį ar praėjusiais metais įvertinti situaciją yra labai sudėtinga. Klubai turi įsipareigojimų prieš žaidėjus, kurie šiai dienai yra galiojantys. Klubams šiai dienai yra sudėtinga: traukiasi dalis rėmėjų, kiti – mažina rėmimo galimybes, negaunama pinigų už bilietų ir transliacijų pardavimus, taip pat UEFA turnyrai. Ant stalo – labai daug nežinomųjų.
Labai sunku prognozuoti, kas bus po 2–3 mėnesių. Visų biudžetai trauksis ir, manau, kad žaidėjams reikėtų į klubus pasižiūrėti truputį iš kito kampo, jog futbolas turi išgyventi ir jam padėti.
Kitas dalykas – klubai ir LFF kreipėsi į Vyriausybę, kad ši situacija būtų įvertinta ir būtų apsvarstytos galimybės padėti sportui, kultūrai ir visam renginių organizavimo sektoriui, nes jie bus labai nukentėję.
– Kokia pagalba iš valdžios šioje situacijoje yra aktualiausia?
– Rašte surašėme ne tik mokesčių klausimą ir atleidimą nuo jo, bet ir tam tikrų fondų sukūrimą, kurie galėtų leisti klubams išgyventi šiuo sunkiu periodu. Pagrindinės klubų pajamos – rėmėjai, bilietai, Europos taurės. Šiuo metu yra daug nežinomųjų.
Kaip ir minėjau anksčiau, futbolo sezoniškumas yra truputėlį kitoks negu krepšinio ir įsipareigojimai buvo priimti žymiai anksčiau.
– Įsivaizduokime tokią situaciją: pats žaidėjas arba spaudžiamas savo agento nesutinka su klubo pasiūlymu koronaviruso pandemijos metu susimažinti algą ir klubas, neturėdamas ką daryti, jog išvengtų bankroto, nutraukia sutartį. Futbolininkas kreipiasi į teismą ir FIFA, tad kaip į tai žiūrėtų pastaroji organizacija?
– FIFA koronaviruso pandemijos metu skatina klubus ir žaidėjus sėsti prie vieno stalo ir atrasti visiems palankias sąlygas. Čia kalbama ne apie vieną žaidėją ar klubą, o apie visą futbolą. Išskyrus kelias šalis, futbolas visame pasaulyje yra sustojęs. Suprantama, kad futbolas dabar pajamų neturi ir turi gyventi iš rezervų.
Reikia būtinai sėsti prie stalo ir atsižvelgti į valstybių, FIFA įstatymus bei sveiką protą. Jeigu užsispirs viena ar kita šalis, FIFA netoleruos vien asmeniškų nutraukimų ir sprendimų priėmimų iš vienos ar kitos pusės. Kaip ir sakėte, jeigu užsispirs žaidėjas ir neis į derybas, tai bus vien asmeniškas vienos pusės užsispyrimas. To FIFA irgi nelabai gali toleruoti.
Pirmiausia, kiekvienas atvejis yra atskirai diskutuojamas klubų lygmenyje. Negali įsikišti nei futbolo federacija, nei kažkas iš aukščiau – tai turi aiškintis tik klubas ir žaidėjas.
– Ar Jums pačiam teko atsidurti situacijoje, kai klubas panašioje situacijoje negalėjo išmokėti visos algos?
– Karjeroje „force majeure“ atvejų nebuvo, bet teko prarasti pinigų, kai bankrutavo „Parma“ klubas. Praradau visus pinigus ir ten net nebuvo derybų klausimas.
Vėliau susikūrė kitas juridinis asmuo, kuris su prieš tai buvusiu nieko bendro neturėjo. Aš ir daugelis kitų žaidėjų buvo tarp kreditorių, kurie dar yra iki šios dienos (juokiasi).
Nebuvome pirmos eilės kreditoriai, kadangi klubo turtą pirmiausia įsisavino bankas arba pirmos eilės kreditoriai. Pirma buvo klubo darbuotojai, o žaidėjai – paskutinėje vietoje. Praradau pinigus ir nebėra iš ko juos atgauti, pareiškėjas yra, bet atsakovo – jau nebe.
