Lietuvos jaunimo (U-21) rinktinės vartininkas Titas Krapikas teigia esąs pasiruošęs žaisti komandos startinėje sudėtyje ir nekantrauja įrodyti, ką moka ekipos treneriui.
Su komanda futbolininkas dirba dar nuo praeitų metų birželio, kai nuo suolo stebėjo rinktinės pergalę Europos čempionato atrankos starte prie Farerų salų komandą. Rudenį jis taip pat buvo ekipos stovykloje rugsėjį ir lapkritį, o spalį buvo vienas geriausių U-19 rinktinės žaidėjų atrankos į senąjį žemyną turnyre.
Panašu, kad dabar kėdainietis toliau liks Carito Falcho vadovaujamoje komandoje, bet jis nekantrauja debiutuoti šioje rinktinėje, kur pagrindinio vartininko poziciją užima Marius Adamonis.
Genujos „Sampdoria“ klube savo įgūdžius tobulinantis T. Krapikas su lff.lt portalu kalbėjosi apie U-21 rinktinės reikalus, klubinę karjerą ir sau išsikeltus tikslus.
– Titai, kalbamės po sudėtingų rungtynių su Suomija, kai nusileidome varžovams 0:2. Kas nutiko, jog komandai nepavyko iškovoti svarbių taškų?
– Žaidimo prasme atrodėme prastai, bet po pirmo kėlinio dar turėjome neutralų rezultatą. Antrąjį kėlinį pradėjome daug geriau, bet praleistas įvartis išblaškė komandą ir vėliau, praleidus antrą įvartį, buvo dar sunkiau atsitiesti. Po tokių rungtynių negali būti patenkintas, todėl reikės pasimokyti iš savo klaidų, kurias išanalizuosime ir dirbsime toliau.
– Praeitais ir užpraeitais metais buvai tvirtas startinės sudėties žaidėjas U-19 rinktinėje, dabar esi nuolat kviečiamas į U-21 rinktinę ir pažįsti jos darbo virtuvę. Ar manai, jog jau esi pasiruošęs prisiimti atsakomybę ir šios rinktinės sudėtyje?
– Dalyvauju ne pirmoje stovykloje ir suprantu, kokio žaidimo iš mūsų nori sulaukti treneris ir manau, jog esu tam pasiruošęs. Žinoma, yra konkurencija ir aš pilnai suprantu trenerio sprendimus, jis žino, kas yra geriausia komandai. Stengiuosi šimtu procentų ir laukiu savo galimybės.
– Kokį įspūdį tau palieka darbas su U-21 rinktine ir kaip vertini darbą su dabartiniu trenerių štabu?
– Manau, jog visi komandoje jaučiame, kad vyksta pokyčiai. Rezultatai nėra patys geriausi, bet tobulėjame ir semiames svarbių žinių kiekvieną treniruotę. Su mumis dirba dedikuoti žmonės, o pats treneris keičia taktinį suvokimą bei nori, jog pereitume nuo gynybinio į atakuojantį futbolą. Tai paliečia ir vartininkus – mes žinome, kad geriau žaistume ne tiesioginiais tolimais perdavimais puolėjams, o per kraštus. Norime laikyti kamuolį ir labiau primesti žaidimą varžovams. Svarbiausia, jog yra progresas ir mes jaučiame. Rezultatai galbūt ateis ne šiame, bet kitame atrankos cikle, bet tikime treneriu ir jo idėjomis.
– Jau antrus metus priklausai „Sampdoria“ klubui ir rungtyniauji jaunimo „Primavera“ pirmenybėse. Kaip galėtum apibūdinti savo situaciją klube – ar esi patenkintas?
– „Primavera“ pirmenybėse sekasi visai neblogai. Vasarą liks metai iki kontrakto pabaigos ir dabar negaliu daug ko pasakyti, nes paprasčiausiai nesėdome kalbėti apie ateitį. Tačiau, natūralu, kad noriu žaisti ir laukiu galimybės.
– „Serie A“ pirmenybėse dažnai būni ant atsarginių suolo ir dažnai matai visą žaidimo virtuvę iš arti. Kaip dažnai dirbi su komanda ir ką gali pasakyti apie įgijamą patirtį?
– Su pagrindine „Sampdoria“ komanda treniruojamės tris kartus per savaitę ir man tai neįkainojama patirtis. Po kiekvienos treniruotės jaučiuosi lyg padaręs didelį žingsnį į priekį ir man tai labai svarbu. Pagrindinis vartininkas Emiliano Viviano turėjo patirties su Italijos rinktine ir yra aukštos klasės vartininkas, kaip ir Slovėnijos rinktinės narys Vidas Belecas. Jie dažnai duoda pastabų ir patarimų, kuriuos stipriai vertinu. Malonu, kad mane supa profesionalai ir ištiesia pagalbos ranką tobulinant savo įgūdžius.
– Jau du metus praleidai „Sampdoria“ klube, todėl galėjai daug pastebėti, kaip vykdoma jaunimo ugdymo sistema. Kokie tavo pastebėjimai apie tai?
– Manau, kad klubas į jaunimo ugdymą žiūri labai rimtai, plečiama infrastruktūra. Pats prezidentas nė vieną kartą buvo atėjęs į mūsų rūbinę, kai žaidžiame „Primaveroje“. Jam labai rūpi komandos jaunimas ir nuolat klausia, kaip jaučiamės ir rūpinasi, jeigu kažkas yra prastai. Klubo sistema yra labai gera, nes kiekviena amžiaus grupė mokosi iš vyresnės ir bando pritaikyti darbo aspektus sau. Todėl jaučiamas tęstinumas. Atsižvelgiama į visas detales ir tai svarbu. Jaunam žaidėjui čia geriau būti negali.
– Ką norėtum patobulinti savo žaidime?
– Manau, jog norėčiau pagerinti savo fizinę parengtį, bet apskritai, yra potencialo patobulinti daug aspektų. Bandau tai daryti. Klube atėjęs valandą prieš treniruotę gali rasti treneri, su kuriuo gali atlikti pratimus ir taip gerinti savo žaidimą. Bandau tuo naudotis. Noro man nestinga ir žinau, kad visada yra kažkas, ką gali pagerinti.
– Į ką bandai lygiuotis, jog taptum dar geresniu futbolininku?
– Tokiu žmogumi yra „Sampdoria“ vartininkas Emiliano Viviano, kurį kasdien matai treniruotėse. Jis turi mano sudėjimą ir man sakė, jog prieš 10 metų atrodė panašiai, kaip aš. Jis yra techniškas vartininkas ir šaltakraujiškas žaidėjas ir man tokios savybės man atrodo labai svarbios. Stebiu jo susikaupimą rubinėje, matau, kaip jis ruošiasi rungtynėms, todėl atspirities taškų yra daug.
– Ką tau reiškia žaidimas rinktinėje ir kas būtų tavo profesinė svajonė?
– Sulaukęs kvietimo į bet kokią rinktinę labai nudžiungu. Pasakai tai tėvams, draugams ir jie tuo džiaugiasi. Tai tau suteikia didžiausią stimulą sugrįžti į rinktinę, nes esi palaikomas ir vertinamas. Kalbant apie svajones, patekimas į Europos čempionatą būtų kaip sapnas.
