UEFA būstinėje Nione surengtame susirinkime, kuriame dalyvavo atstovai iš 15 šalių, buvo pristatyta Europos futbolo tvarumo strategija ir nacionalinių futbolo federacijų projektai.
2021 metų gruodžio mėnesį UEFA parengė tvarumo strategiją „Strength through Unity“, kuria siekiama iki 2030 metų Europos futbole įdiegti socialinės atsakomybės, aplinkosauginės ir žmogaus teisių užtikrinimo praktikas.
Šioje strategijoje įvardytos 11 sričių, pristatant jų aktualumą, iniciatyvas ir tikslus. Vadinamąjį tvarumo vienuoliktuką sudaro: antirasizmas, vaikų ir jaunių apsauga, lygybė ir įtrauktis, futbolas skirtingų gebėjimų žmonėms, sveikata ir gerovė, parama pabėgėliams, solidarumas ir teisės, žiedinė ekonomika, klimato kaita, renginių tvarumas, infrastruktūros tvarumas.
Nuo 2022 metų vasario UEFA surengė susitikimus su visų UEFA narių atstovais, pristatant šią strategiją ir gerąsias futbolo tvarumo praktikas.
Gegužės 23–25 dienomis susirinkime Nione dalyvavusi Lietuvos masinio futbolo projektų vadovė Greta Valikonienė pasidalino savo įspūdžiais apie UEFA strategijos įgyvendinimą bei Lietuvos futbolo padėtį socialinės atsakomybės aspektu.
– Supažindinkite išsamiau, kokia buvo pastarojo susirinkimo Nione dienotvarkė?
– Per pirmąją dieną vyko UEFA vadovų, atsakingų už tvarumo programas, temų pristatymai. Susipažinome su naująją Tvarumo strategija, kurioje UEFA nusistatė vienuolika tikslinių sričių su aiškiais tikslais, kuriuos sieks įgyvendinti. Strategija yra skirta laikotarpiui iki 2030 metų. Išgirdome kaip strategija buvo kurta, kokia jos reikšmė ir norimi rezultatai.
Antrąją dieną vyko nacionalinių federacijų pristatymai apie jų vykdomus tvarumo projektus, kuriamas ar jau pradėtas įgyvendinti savo tvarumo strategijas. Galiausiai, susirinkimą vainikavo tam tikrų tvarumo sričių aptarimai su UEFA specialistais, pažymint tų sričių aktualumą.
– Kokių siekiama rezultatų ir poveikio visuomenei, įgyvendinant futbolo federacijoms tvarumo principus?
– Visos 55 UEFA šalys narės iki birželio 30 dienos savo struktūroje turi turėti tvarumo vadybininką, konkrečiai atsakingą už šią veiklą. Iki 2023 metų liepos kiekviena narė turės patvirtinti savo tvarumo strategiją, tad UEFA dokumentas bus mums kaip kelrodė žvaigždė, kurį galėsime pritaikyti pagal Lietuvos reikmes ir specifiką.
Verta paminėti, kad tvarumas dažnai asocijuojamas tik su aplinkosaugos temomis, tačiau kalbėdami apie tvarumą futbole mes omenyje turime ir daug kitų socialinių sričių, pavyzdžiui, antirasizmas, vaikų ir jaunimo apsauga, lygybė ir įtraukimas, visų lygių gebėjimams pritaikytas futbolas, sveikata ir sveikas gyvenimo būdas, parama pabėgėliams bei solidarumas ir bendros žmogaus teisės.
– Įvertindama iš savo patirties masiniame futbole, ar galėtum apibūdinti futbolo tvarumo sritis, kuriose Lietuva yra pažengusi?
– UEFA strategija ir vienuolika jos sričių yra iš esmės padalinta į dvi dalis. Keturios iš jų susijusios su aplinkosauga, o septynios – su žmogaus teisėmis. Dalyje sričių turime gana gerą įdirbį, tačiau iki šiol ši veikla buvo atliekama nekoordinuotai, kadangi ji vyko atskirų projektų pavidalu. Kol kas mes dar neturime bendro susisteminto požiūrio ir tikslo, ko norime siekti skatindami tvarumą Lietuvoje.
Lietuvos masinio futbolo asociacija kartu su Lietuvos futbolo federacija jau daug metų vykdo įvairius projektus, apimančius nemažą dalį tvarumo sričių. Sveikatingumo krypties projektai – močiučių futbolas, veteranai ir senjorai, visų lygių gebėjimams pritaikytos futbolo programos neįgalumą turintiems vaikams, aplinkosaugos idėjas skatinantys Erasmus+ projektai PlayGreen ir GreenCoach.
Vaikų ir jaunimo apsaugos prevencijai vykdyti ir kylantiems konfliktams spręsti Lietuvos futbolo federacijoje atsirado specialusis pareigūnas ir juo paskirtas buvo Algirdas Kvalkauskas. Lyčių lygybę sporte skatinantys mergaičių ir moterų futbolo projektai bei marketinginės kampanijos, taip pat dar daug kitų programų, kurioms visoms išvardinti tikriausiai reikėtų atskiros publikacijos.
– Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, koks būtų artimiausių veiksmų planas?
– Per artimiausius metus turėsime parengti strategijos dokumentą, nusistatyti prioritetus ir sudaryti veiksmų planą. Galbūt dalis sričių gali atrodyti antraeilės ar neaktualios Lietuvai, tačiau situacija kinta. Pavyzdžiui, migrantų bei karo pabėgelių klausimai ilgai nebuvo keliami, tačiau per pastaruosius metus bei ypač karo Ukrainoje metu suvokiame jų reikšmę ir aktualumą.
Šis dokumentas leis mums kryptingai ir nuosekliai judėti į priekį siekiant tvaraus ir socialiai atsakingo futbolo Lietuvoje, tiek renginiuose bei vykdomuose projektuose, tiek mūsų organizacijoje kasdienėse veiklose.
