Kol sporto pasaulį kausto nežinia dėl vis labiau Europoje ir visame pasaulyje įsisiautėjančio koronaviruso daugelis portalų nupučia dulkes nuo įvairių istorinių metraščių bei apžvelgia įsimintiniausius įvykius bei faktus.
Vienos didžiausių pasaulio sporto organizacijų UEFA tinklalapyje pasirodė straipsnis, kuriame apžvelgiami istoriniai faktai ir rekordai susiję su UEFA moterų Čempionių lygos turnyru.
Jame jau daugelį metų Lietuvos ir Šiaulių garbę reprezentuoja moterų futbolo klubas iš Saulės miesto – Šiaulių „Gintra-Universitetas“. Ir būtent šioje kategorijoje yra minimas Lietuvos čempionių vardas.
„Gintra-Universitetas“ yra ketvirtoje vietoje iš visų Europos klubų pagal dalyvavimų skaičių šiame elitiniame Senojo Žemyno turnyre.
Šiaulietės nuo 2004-ųjų UEFA Čempionių lygoje iki šiol surengė jau 16-a pasirodymų, o šią vasarą turėtų pratęsti šią seriją iki 17-os, kadangi Lietuvą šiame turnyre atstovauja šalies čempionės, o „Gintra-Universitetas“ 2019-ais metais 15-ąjį kartą iš eilės apgynė A lygos titulą.
Mūsiškes vos vienu kartu šioje kategorijoje lenkia trys klubai – daugkartinė Danijos čempionė „Brondby“ IF, Klaksviko „Itrottarfelag“ ekipa iš Farerų salų bei Bosnijos ir Hercegovinos sostinės klubas SFK „2000 Sarajevo“.
„Gintra-Universitetas“ į elito klubų aukštumas ėmė kopti nuo 2014-ųjų, kai pirmą kartą klubo istorijoje peržengė Čempionių lygos kvalifikacijos barjerą ir žengė į pagrindinį turnyrą.
Tuomet Lietuvos čempionių kelias nesibaigė ir šešioliktfinalyje, kuriame jos sensacingai parklupdė galingąją Prahos AC „Sparta“, o Lietuvoje buvo sutiktos kaip didvyrės. Šį įvykį žymėjo didžiausių Lietuvos portalų titulinių puslapių antraštės.
Vis tik Rimanto Viktoravičiaus auklėtinių žygis buvo sustabdytas tų pačių Danijos čempionių „Brondby“ IF. Verta paminėti, kad atsakomajame mače Šiauliuose „Gintra-Universitetas“ sirgalių džiaugsmui pranoko danes rezultatu 2:0, bet pergalės tokiu skirtumu dar vienam istoriniam žingsniui į ketvirtfinalį nepakako.
„Gintros-Universiteto“ reitingo koeficientas tarp visų Europos klubų nuo 2014-ųjų kasmet augo tarsi ant mielių. Šiaulietės jau 2015-ais metais varžovių buvo vertinamos kaip atrankos grupės favoritės, tačiau Lenkijoje lietuvaitėms šio statuso pateisinti nepavyko.
Panašus scenarijus susiklostė ir 2016-aisiais, kai atrankos turnyre vykusiame Airijos Veksfordo mieste Lietuvos čempionėms pritrūko tik paskutinio žingsnio lemiamame susitikime.
Tuomet turtingo Kazachstano čempionių klubo Šymkento „BIIK-Kazygurt“ vadovai buvo itin sunerimę ir visomis išgalėmis stengėsi motyvuoti komandos garbę ginančias pajėgias legionieres prieš svarbiausią atrankos turnyro mūšį. Deja, „Gintrai-Universitetui“ tuomet pristigo patirties ir šaltakraujiškumo bei teko pripažinti varžovių pranašumą.
Nepaisant to, šiaulietėms atrankos grupėse renkant taškus ir užimant antrąsias vietas jų reitingo koeficientas bendroje klubų įskaitoje toliau kilo.
2017-ieji buvo tie metai, kuomet atėjo laikas pakartoti. Tai, ko nebuvo pavykę padaryti du pastaruosius sezonus. Subūręs sėkmingą sudėtį, kurioje kiekviena žaidėja rado savo vietą komandoje, „Gintra-Universitetas“ dominavo atrankos grupėje Gruzijoje ir iškovojęs visas tris pergales nuskynė antrąjį kelialapį komandos istorijoje į pagrindinį Čempionių lygos turnyrą.
Šešioliktfinalyje, kaip ir 2014-ais šiaulietės sustoti neketino. Zenathos Coleman įvarčiai į Šveicarijos čempionių Ciuricho „Zurich Frauen“ vartus nustelbė daugiatūkstantinę žiūrovų minią „Letzigrund“ stadione, o mūsiškės aikštės viduryje šoko džiaugsmo šokį, po kurio atsivėrė saldi realybė – Lietuvos čempionės antrą kartą atsidūrė tarp 16-os pajėgiausių Europos klubų.
Kai jau atrodė, kad šiame sezone nieko geresnio įvykti nebegali, o šiaulietės jau tada Lietuvos žiniasklaidoje buvo vadinamos supermergaitėmis, UEFA būstinėje įvykusi burtų traukimo ceremonija perrašė viso Lietuvos futbolo istoriją – paaiškėjo, kad į Lietuvą atvyks vienas pajėgiausių pasaulio klubų FC „Barcelona“.
Ši žinia kaip mat nuvilnijo per visą Lietuvą, o ją papildžius papildomais prieskoniais, kuriais tapo geriausios pasaulio futbolininkės Lieke Martens kartu su Barselonos komanda atvykimas į Šiaulius, buvo aišku, kad centrinis miesto stadionas po daugelio metų pertraukos vėl bus sausakimšas žiūrovų.
Į Šiaulius futbolo aistruoliai vyko iš visos Lietuvos, tiesioginė rungtynių transliacija buvo rodoma įvairiose pasaulio šalyse, susidomėjimas šia akistata net viršijo lūkesčius, o Šiaulių Zoknių oro uostas turėjo seniai regėtą įvykį – tiesioginiu skrydžiu čia leidosi privatus „Barcelona“ lėktuvas.
Nors galutinis rungtynių rezultatas nedžiugino nei trenerių, nei žaidėjų, nei susirinkusių žiūrovų, viena buvo aišku – tokie sporto įvykiai yra klasika, kurios šalies futbolo bendruomenė nepamirš, o pats faktas paliks gilų pėdsaką Lietuvos ir Šiaulių miesto futbolo metraščiuose.
Jau kitais metais „Gintros-Universiteto“ komanda savo istoriją perrašė dviem naujais įvykiais. Pirmą kartą antrus metus iš eilės pateko į pagrindinį Čempionių lygos turnyrą ir pirmą kartą neperžengė šešioliktfinalio barjero, kuriame kelią pastojo Prahos „Slavia“.
Reprezentacinis Šiaulių miesto moterų futbolo klubas trečius metus iš eilės prieš traukiant atrankos turnyro burtus yra pirmajame pagal pajėgumą krepšelyje, o tai įrodo, kad etapas nuo 2014-ųjų metų yra itin reikšmingas, leidęs įsiveržti į elitinių Europos klubų gretas.
