Lietuvoje yra tarsi priimta, kad suderinti mokslus ir sportą yra neįmanoma. Nebent vadovaujiesi legendinio boksininko Muhammado Ali gyvenimo tiesa, kad neįmanoma – tai tik iššūkis. Sunku pasakyti, kiek šia gyvenimo tiesa vadovaujasi šio teksto herojė Viktorija Čiapaitė, bet faktas tas, kad kaip studentė – ji pirmūnė, kaip futbolininkė – kandidatė į Lietuvos rinktinę, o dabar – dar ir naujai suburtos Lietuvos futsal rinktinės kapitonė.
„Man mokslai ir futbolas yra dvi svarbiausios veiklos, todėl visada tenka planuoti laiką, kad nei vienas, nei kitas dalykas nenukentėtų. Galbūt to laiko tada kitoms veiklos lieka mažiau, bet reikia susidėlioti prioritetus“, – sakė V. Čiapaitė, kuri šiandien Jonavoje su Lietuvos moterų futsal rinktine sieks pergalės UEFA Europos moterų futsal čempionato atrankos rungtynėse prieš Slovakiją.
V. Čiapaitė su MFA „Žalgirio“ spalvomis augo LMFA Pirmoje lygoje, o prieš keletą prasibrovė ir į pagrindinę komandą. Maža to, prieš pora metų ji įstojo į Mykolo Romerio universitetą, o jos gimtoji komanda su šiuo universitetu pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir tapo MFA „Žalgiris“-MRU.
„Mokytis man gerai sekėsi ir mokykloje, ir dabar gerai sekasi. Pagrindinis skirtumas, jog mokykloje kasdien reikėdavo atlikti namų darbus, o universitete darbams duodamas ilgesnis laiko tarpas, tai gal šiek tiek ir lengviau dabar derintis su sportu“, – sakė žalgirietė.
– Jus visi pažįsta kaip didžiojo futbolo futbolininkę. Kaip atsitiko, kad tapote salės futbolo rinktinės nare ir kapitone?
– Salės futbolas man nėra naujiena, kadangi su MFA „Žalgiris“-MRU komanda ne kartą esame dalyvavusios Lietuvos moterų salės futbolo čempionate bei ne kartą tapusios čempionėmis. Į Lietuvos moterų futsal rinktinę pakvietė treneris Donatas Gražulis, kuris ilgą laiką stebėjo visas potencialias rinktinės žaidėjas. O kapitonės pareigas man patikėjo komanda.
– Lietuvos moterų salės futbolo rinktinė dar tik kuriasi. Kokioje stadijoje ji yra?
– Lietuvos moterų futsal rinktinė dar tik pradeda kurti savo istoriją, todėl galima sakyti, jog esame pirminėje stadijoje. Tikiu, jog ateityje į šią istoriją bus įrašyta ne viena pergalė.
– Kiek situaciją lengvina faktas, kad rinktinėje itin daug žalgiriečių?
– Didelį žalgiriečių skaičių galbūt lemia būtent tai, jog mums salės futbolas nėra svetimas, mes su juo susipažinusios. Pliusas tas, jog tarpusavyje mums lengviau susižaisti, jaučiame viena kitą.
– Kiek situaciją lengvina faktas, kad turnyras vyks Lietuvoje?
– Smagu, jog žaidžiant Lietuvoje galime sulaukti žiūrovų palaikymo.
– Kaip galėtumėte įvertinti laukiančias varžoves?
– Visos varžovės aukštesnio lygio, lyginant su mumis, jų rinktinės susikūrusios daug anksčiau, tad mūsų laukia sunkios rungtynės.
– Kokį tikslą kelia merginos sau? Ir kokį jūs sau asmeniškai?
– Tikslas visų vienas – sužaisti kiek įmanoma geresnes rungtynes. O asmeniškai aš, kaip kapitonė, stengsiuosi nuteikti komandą kovai.
