Lietuvos merginų U-15 rinktinė puikiai sužaidė Baltijos taurės varžybose – 5:2 pranoko Estiją ir 8:0 sutriuškino Latviją.
Šios rinktinės treneris Vytas Jančiauskas pasidalino įspūdžiais apie rinktinės pasirodymą ir perspektyvas.
– Kuo jus nudžiugino šios rinktinės pasirodymas, ar buvo kokių staigmenų?
– Mane labiausiai nudžiugino tėvelių požiūris dėl Lietuvos garbės gynimo tarptautiniame turnyre. Patikslinu, dėl to, kad visų pakviestų merginų tėvai – net pačiame atostogų įkarštyje – sugebėjo išleisti mergaites dalyvauti stovyklose ir varžybose.
Naudodamasis progą noriu padėkoti trenerių kolektyvui – Rolandui Čepkauskui, Linai Kaselytei, Tatjanai Veržbickajai, Olegui Boreišai, Arijui Skaržauskui, Vytautui Tutliui, trenerėms stovyklose Kamilei Vaičiulaitytei, Ugnei Šmitaitei, Kornelijui Timofejevui, vadybininkei Mildai Liužinaitei, kineziterapeutams, mergaites parengusiems treneriams ir Lietuvos moterų futbolo asociacijai bei Lietuvos futbolo federacijai.
– Kaip vyko pasiruošimo planas?
– Dalį mergaičių pažinojau dar nuo praėjusių metų, nes jos dalyvavo Baltijos taurės turnyre Latvijoje ir tada tapo čempionėmis. Pakviestos naujos mergaitės, reikia pripažinti, įsiliejo gana sėkmingai ir tokiu būdu trenerių kolektyvas sugebėjo per trumpą laiką palaikyti gerą komandinį mikroklimatą, o pasekmėje susiformavo didelis žaidėjų tarpusavio pasitikėjimas.
Kuomet tai pasiekiama, tada nesudėtinga suformuoti komandos braižą. Merginos teisingai įvertina savo gebėjimus ir individualų pasiruošimą. Tada bendraudamos tarpusavyje rungtynių metu sugeba viena kitai padėti arba prisiimti atsakomybę „ant savęs“ siekiant pergales.
Turėjome 8 treniruočių dienas ir viso 12 treniruočių. Akcentavome, kaip pradėti žaidimą nuo savo vartų, kaip vystyti žaidimo organizaciją aikštės vidury, kaip būtų galima užbaigti ataką poziciniame žaidime arba apsigynus kontratakuoti. Ne visos suprato, kokį žaidimo planą nori sukurti trenerių kolektyvas, bet palaipsniui per treniruotes mums beveik pavyko tą atlikti.
– Kokius nurodymus suteikėte žaidėjoms prieš pat rungtynes su estėmis ir latvėmis?
– Aikštėje daryti tai, ką geriausiai moka, bet, pažymiu, bendrame komandos žaidimo kontekste. Reikia pripažinti, į rinktinę pakviestos mergaitės yra lyderės savo klubuose ir jos įpratusios turėti didžiausią krūvį rungtynių metu, ilgiausiai valdyti kamuolį, smūgiuoti į vartus ir panašiai. Kai mes jas pakviečiame į rinktinę, mums svarbu paruošti komandą. Apskritai, reikia prašyti mergaičių, kad jos pildytų tas užduotis, kurios suformuoja komandinį žaidimą ir lemiamu momentu duoda teigiamą rezultatą.
Pernai turėjome nuoseklų pasiruošimą Baltijos taurei ir neabejojome, kad galime laimėti. Šiemet pasirengimas nebuvo toks kokybiškas, kaip praeitais metais. Mums padėjo namų sienos ir todėl rinktinės naujokės jautėsi psichologiškai tvirčiau, negu, kad būtume žaidę kitoje šalyje.
– Jūsų manymu, kokios yra Baltijos taurės nugalėtojų perspektyvos artimiausiu metu?
– Dalis mergaičių, lyginant su praeitais metais, demonstravo brandesnį žaidimą ir, manau, kad galėtų jau dabar sudaryti konkurenciją U-17 rinktinės žaidėjoms, kurios ruošiasi 2018 m. Europos čempionatui. Žinant UEFA varžybų reglamentus, dalis mergaičių žais panašaus formato U-15 turnyruose, o antra dalis pereis į kitą, jau U-17 amžiaus grupę, kur, kaip minėjau, galėtų dabar konkuruoti su esančiomis U-17 rinktinės žaidėjomis.
– Kokios reikalingos sąlygos, kad Lietuvos mergaičių rinktines sėkmingai pasirodytų UEFA varžybose?
– Turi būti didesnis dėmesys į konkretų rinktinės pasirengimą, sudarant tokį treniruočių darbo planą, kuris apimtų ne tik treniruočių dienų skaičių, bet ir kontrolinių rungtynių skaičių.
Sėkmingas pasiruošimas priklauso nuo varžybų organizavimo Lietuvoje ir Pabaltyjyje. Mergaičių čempionatai turėtų būti priderinti prie tarptautinių turnyrų. Svarbiausia, kad tarptautiniai turnyrai vyktų ne Europos futbolo atostogų metu, nes žaidžiančios futbolą mergaitės turi bent vieną vasaros mėnesį atostogauti. Manau, būtent tai pakišo koją U-19 rinktinei, į kurią neatvyko net 8 jau išbandytos rinktinės žaidėjos.
