Dukart geriausia Lietuvos futbolininke rinkta Vestina Neverdauskaitė štampuoja čempiono titulus bei auksinius medalius, kurie kasmet skiriami Lietuvos čempionėms.
Dvyliktoje klasėje prie „Gintros-Universiteto“ prisijungusiai gynėjai visas su klubu iškovotas pergales atsiminti nėra lengva. Tačiau kiekvieną čempionatą – žymiai lengviau. Jei šiemet šiaulietės darsyk sugebės apginti čempiono titulą, Vestinai tai bus jubiliejinis dešimtasis laimėjimas.
Futbolo visuomenė beveik neabejoja, kad taip ir nutiks, bet spėlionėmis neužsiimsime. Visų pirma, sugrįžkime į visam pasauliui sunkius 2020-uosius.
„Praėję metai suteikė labai daug naujų patirčių. Tiek futbole, tiek gyvenime, buvo apribotas „judėjimas“, todėl teko koreguoti ir vieną, ir kitą. Kaip futbolininkei, teko susidurti su naujais iššūkiais, asmeniniame gyvenime – atrasti naujų alternatyvų kasdienybėje“, – sakė 27-erių metų Lietuvos rinktinės futbolininkė.
– Vestina, kas tos naujos alternatyvos?
– Nenoriu, kad skambėtų taip, jog dėl tų alternatyvų ypač pasikeitė mano asmeninis gyvenimas, tačiau… Kaip ir kiekvienas žmogus susidūriau tiek su fiziniais, tiek su psichologiniais išbandymais.
– O kaip pasikeitė gyvenimas klube? Ar įmanoma buvo išlaikyti tokį ryšį su merginomis, koks būdavo anksčiau?
– Manau, kad taip. Nors ir pasikoregavo rutina, tačiau komandinė atmosfera – ne. Žinoma, norėjosi, kad viskas greičiau baigtųsi ir galėtumėm visavertiškai dalyvauti tiek treniruočių, tiek varžybų procese.
– Prie „Gintros-Universiteto” praisijungėte dar būdama moksleivė. Ar pastebėjote, kaip prabėgo tie visi metai Šiauliuose?
– Kadangi laiko neskaičiuoju, tai atrodo, jog ne. Tačiau iš žaidybinių momentų, patirčių, išgyvenimų, pasiekimų ir visų kitų vidinių dalykų, kalbant ne tik apie futbolą, būnant čia, susimąstau jog praėjo tikrai nemažai laiko.
– Praėjusio sezono pradžioje atrodė, kad „Gintra-Universitetas“ surinko stipriausią visų laikų sudėtį. Ar taip atrodė tik iš šono? Ir jei taip, kodėl tas įspūdis buvo toks?
– Negaliu tiksliai pasakyti, kaip kitiems atrodė iš šono, tačiau kiekvienais metais klubas stengiasi pasipildyti ir pastiprinti komandą naujomis žaidėjomis iš užsienio. Manau, kad šįkart tikrai viskas vyko sklandžiai ir turėjome vieningą komandos branduolį.
– Čempionių lygoje komanda sužaidė dvejas visiškai skirtingas rungtynes. Ar mintimis dar sugrįžtate į tą laiką?
– Žinoma, kad prisimeni ir pergalvoji, ką padarei gero ar blogo, ką reikėtų kitąkart daryti kitaip ir panašiai. Savianalizė vyksta. Neabejotinai.
– Ką buvo galima padaryti, kad rungtynės su „Valerenga“ nebūtų pasibaigusios taip blogai, kaip jos baigėsi?
– Kai pralaimi, visada matai tik blogį. Nors prabėgo nemažai laiko, tačiau aš atsakymo į šį klausimą dar neturiu. Manau, kad turime dar ir dar kartą su treneriais analizuoti kur klydome, kad tai nebepasikartotų.
– Tose rungtynėse net penkis įvarčius praleidote po standartinių situacijų. Kas tai lėmė?
– Daug dalykų galėjo lemti, pradedant puolimu ir baigiant gynyba.
– Ar jau esate užsibrėžusi tikslus šiems metams: tiek futbolo aikštėje, tiek asmeniniame gyvenime?
– Manau, iš sportines pusės tikslai išlieka tie patys, kalbant tiek apie komandą, tiek apie visą būsimą sezoną. Asmeniniame gyvenime šie metai kitokie, tačiau nelabai norėčiau apie tai kalbėti viešai.
