Penkios jaunosios futbolo žaidėjos iš Klaipėdos, Ignalinos ir Visagino savivaldybių bei jas lydėjusi trenerė įgijo unikalios patirties už Atlanto.
Liepos mėnesį JAV Valstybės departamento Mainų programa suteikė galimybė futbolininkės iš viso pasaulio sudalyvauti specialioje lyderystės ir futbolo stovykloje Haitstaune (Naujojo Džersio valst.).
Lietuvės grįžo kupinos puikių įspūdžių ir žinių. LFF.lt pakalbino sporto entuziastę, futbolo renginių organizatorę, trenerę iš Visagino Eveliną Visockytę apie įgytas naujas patirtis.
– Kaip sužinojote apie šią stovyklą bei sudominote prie jos prisijungti futbolo žaidėjas?
– Anksčiau nebuvau gidėjusi apie šią stovyklą, buvo netikėtas skambutis iš JAV ambasados. Man paskambino viena JAV ambasados darbuotojų, sužinojusi iš Visagino savivaldybės, kad tuo metu dirbau su merginų komanda. Ji teiravosi manęs, ar pažįstu futbolą žaidžiančių ir lyderių savybėmis pasižyminčių merginų iš nedidelių miestų, kurios neturi daug galimybių išvykti į užsienį. Aš parekomendavau kelias iš savo krašto, reikėjo išsiųsti trumpą informaciją apie merginas, jų futbolo lygį ir ką veikia gyvenime, kaip pasireiškia jų kaip lyderių savybės.
– Kokie buvo lūkesčiai prieš išvyką bei kokios tikėjotės pasisemti patirties?
– Manau, kad futbolininkės tikėjosi daugiau sužinoti apie lyderystę, kaip galima įsitraukti į savo bendruomenę, būti aktyviai per sportą. Likus mėnesiui iki stovyklos man pranešė, kad yra vieta lydinčiam asmeniui, tad pasiūlė ir man nuvykti. Tiesą pasakius, nesitikėjau nuvažiuoti, bet labai smagu dėl šios atsiradusios galimybės. Tikėjausi susipažinti su amerikietiška kultūra, treniravimo stiliumi, mokymo metodikomis, dar labiau pagilinti savo anglų kalbos žinias bei susipažinti su kitų šalių asmenimis.
– Kone kasdien savo socialinėje paskyroje dalinaisi nuotraukomis ir dienos potyrių aprašymais. Supažindink glaustai skaitytojus su stovyklos rutina, pagrindinėmis veiklomis?
– Pirmąją savaitę veiklas organizavo ne pelno siekianti organizacija „FHI 360“. Kiekvieną dieną vyko darbas klasėse, vadinamieji „workshop‘ai“. Merginoms buvo pasakojama apie lyderystę, pasitikėjimą savimi, pozityvias treniruotes, kaip veikti ir dirbti bendruomenėje. Buvo ir lauko futbolo užsiėmimų, treniruotės, kurių metu dalyvės gilino ir lavino savo asmeninius įgūdžius. Merginos turėjo galimybę susitikti su skirtingų organizacijų atstovais – „Women Win“, „Women’s Sports Foundation“, „United Soccer Coaches“, „Positive Coaching Alliance“, „Up2Us Sports“, Niujorko „Red Bulls“ bei „Sky Blue“ FC.
Per trenerių užsiėmimus kalbėjomės kaip tinkamai treniruoti merginas, kokios yra pozityvios treniruotės, kaip skatinti jų lyderystę, turėjome ir praktinių užsiėmimų. Per vieną iš praktinių užsiėmimų turėjome įvairių žaidimų ginant savo šalį, virvės traukime parodėme kas yra pajėgiausios ir taktiškiausios, finale nutraukusios Kroatijos merginas.
Per antrąją savaitę vyko Julie Foudy sporto lyderystės akademijos stovykla, pasižymėjusi turininga dienotvarke, turėjome įvairių užsiėmimų lauke ir klasėje. Pavyzdžiui, merginoms reikėjo suprasti ir atskleisti savo bendruomenės problemą, nustatyti kokios veiklos trūksta bendruomenėje ir kaip savo pastangomis galime jai padėti, kaip organizuoti veiklą bendruomenei. Lauke vykdavo futbolo treniruotės su JAV treneriais, visos merginos buvo suskirstytos į skirtingas komandas su šalių pavadinimais. Buvo lavinti asmeniniai, komunikaciniai, žaidimo komandoje, bendradarbiavimo su kitomis komandomis įgūdžiai.
– Galėtum pristatyti apie stovyklos įkūrėjos Julie Foudy, JAV nacionalinės rinktinės buvusios kapitonės, dukart Pasaulio čempionės ir Olimpinių žaidynių nugalėtojos, rolę organizuojant šią stovyklą? Kokie dar asmenys prisidėjo prie šios stovyklos turinio rengimo?
– Man Julie Foudy paliko labai didelį įspūdį. Ji buvo itin aktyvi stovyklos metu, kiekvienoje treniruotėje pati pravesdavo apšilimą, dalyvavo visose veiklose, nuolat kalbėdavo su merginomis ir jas motyvuodavo, pasakodavo savo istorijas, vakarinius užsiėmimus pati organizuodavo ir kalbėdavo.
Prie stovyklos daug prisidėjo ir Tamika Catchings – buvusi JAV krepšinio žaidėja, geriausia ir daugiausiai laimėjimų turinti krepšininkė, gavusi daugybę apdovanojimų, laimėjusi ne vieną kartą WNBA lygą, keturiskart Olimpinių žaidynių čempionė ir, tuo pačiu metu, nuo vaikystės neturinti klausos – bei Amy Liss, motyvatorė, kurios pagrindinis šūkis „Kiekvieną dieną gyvenk su dėkingumu“. Jos visos trys paliko gilų įspūdį, pasakojimai sugraudino iki širdies gelmių. Jų pasakojimai leido suvokti, kad reikia nebijoti pačiai žengti žingsnio ir daryti tai, kas patinka, apie ką svajoji.
– Kaip vyko bendravimas su kitų dvylikos šalių futbolininkėmis, kokios veiklos leido artimiau susipažinti su jomis?
– Vienas iš stovyklos tikslų buvo siekis, jog nuolat vyktų bendravimas. Jį pasiekti padėjo tai, kad merginos gyveno ne su savo šalies žaidėjomis, o buvo paskirstytos su skirtingų šalių merginomis. Gyvendamos kartu jos pasidalino įspūdžiais, papasakodavo apie savo šalį ir kultūrą. Toks bendravimo modelis vyko ir pusryčių, pietų, vakarienės metu, kadangi prie stalų sėdėdavo skirtingų šalių atstovės.
Kiek kalbėjau su mūsų merginomis, joms patiko, kad stovyklos dalyvės buvo itin komunikabilios ir atviros, ypač amerikietės su kuriomis bendravo antros savaitės metu. Jos – neužsisklendusios, pačios pradeda bendravimą, bando sužinoti vis kažko naujo. Įdomu, kad patys amerikiečiai neturi daug galimybių vykti į užsienį, o mes, Europos gyventojai, dažniau keliaujame ir turime kuo nustebinti. Džiugu, kad su stovyklos dalyvėmis užsimezgė draugystė ir ligšiol merginos su jomis susirašo, susiskambina, palaiko ryšį.
– Stovykloje turėjote galimybę sekti FIFA Pasaulio moterų futbolo čempionatą. Kokį jums įspūdį paliko amerikietiška palaikymo kultūra?
– Visi kartu stebėjome pusfinalius ir finalą salėje per didelį ekraną. Mėgavomės pasaulinio lygio futbolo žaidimu. JAV išties matoma, kaip gyventojai aktyviai palaiko savo šalies atstovus, kaip myli savo šalį. Kartu turėjome progą išvysti, kaip jie švenčia savo Nepriklausomybės dieną. Patriotai švenčia kiekvieną šventę ir ruošiasi jai kone mėnesį.
– Pademonstravote ir mūsų atsaką, sutikdamos Lietuvos valstybės dieną.
– Turėjome tokią galimybę. Liepos 6 dieną vykome į rungtynes Filadelfijoje, kurių negalėjome išvysti dėl vietos įstatymo. Jeigu girdimas griaustinis ir matomi žaibai, yra skaičiuojamas laikas, atstumas ir įvertinama ar žaisti saugu, priešingu atveju rungtynės nukeliamos 30 minučių ar net nukeliamos į kitą dieną. Tad tokiomis kuriozinėmis aplinkybėmis audros metu sutikome Valstybės dieną.
– Grįžus į Lietuvą, kokiomis nuotaikomis dabar gyvenate, kokį pėdsaką ši stovykla paliko tau ir merginoms?
– Asmeniškai, ši stovykla leido suprasti, kad nuo futbolo aš toli nepabėgsiu, jis yra mano gyvenimo dalis. Nors pati nebesu žaidėja, man šis sportas labai patrauklus ir man patinka organizuoti renginius, prisidėti prie futbolo vystymo. Planuojame su merginomis iš Gargždų, Visagino, Ignalinos surengti bendrą stovyklą mūsų komandoms, kurioje perduotumėme merginoms, ko išmokome Amerikoje. Išvyka ir nuolatinis bendravimas leido suvokti, kad nesu iš tų tylenių, o galiu būti lydere ir eiti į priekį, siekti savo tikslų.
– Po stovyklos Jūs susitikote JAV ambasadoje Vilniuje, įsiamžinote bendroje nuotraukoje. Apie ką kalbėjotės su ambasados atstovais?
– Jiems išsamiai papasakojome apie stovyklą, atskleidėme savo įspūdžius. Aptarėme tolesnį bendradarbiavimą, pavyzdžiui, kokį renginį ateityje patys galime suorganizuoti. Jie pakvietė mus sudalyvauti rugsėjo 13 dienos renginyje, kuriame dalyvaus ir JAV ambasada. Esu įsitikinusi, kad mums pavyks išlaikyti bendradarbiavimą ir organizuoti renginius kartu su ambasada.
Esu itin dėkinga JAV ambasadai ir JAV Valstybės departamentui, kad suteikė galimybę Lietuvos žaidėjoms iš nedidelių miestų išvykti į Ameriką, pasisemti naujos patirties, susipažinti su nauja kultūra.
Kalbino Robertas Každanas; JAV ambasados Lietuvoje/Vyto Nevieros ir E. Visockytės nuotr.
