Lapkričio 20-ąją surengta „PlayGreen“ projekto savanorių nuotolinė diskusija apie globalines aplinkosaugos problemas ir teigiamus pokyčius sporto srityje.
Masinio futbolo projektų vadovė Greta Guižauskaitė pristatė apie „ekologinio pėdsako“ rodiklį, Jungtinių Tautų 17 darnaus vystymosi tikslų, pateikė 2004 metų Ispanijos Karaliaus taurės finalo žalingo aplinkosaugos poveikio analizę.
Paskiau buvo pristatyti sporto renginiai, kuriuose pasitelkta aplinkosaugos strategija: 2016 m. Olimpinės ir Paralimpinės žaidynės, 2016 m. Europos vyrų futbolo čempionatas, 2019 m. Pasaulio moterų futbolo čempionatas, šiųmetė Tarptautinio olimpinio komiteto tvarumo politika. Apibrėžtos sritys, kuriose reikia inicijuoti pokyčius – transportas, energijos naudojimas, vandens naudojimas, nebūtinų resursų atsisakymas, atsakingų tiekėjų pasirinkimas, maisto įpročiai, atliekų tvarkymas.
Diskusijos dalyviai susipažino su tvariausių pasaulio stadionų praktika, kaip jie sprendė energijos, vandens naudojimo bei transporto ir maisto tiekimo problemas – Amsterdamo „ArenA“, Santa Klaros „Levi‘s“, Sakramento „Golden 1 Center“ ir kiti stadionai. Anglijoje sudaromas tvarumo reitingas, kuriame įvertinama futbolo klubų veikla. Labiausiai „eko-draugišku“ klubu įvardytas EFL Antrosios lygos dalyvis „Forest Green Rovers“.
Žaliosios komandos nariai pasidalino savo pirminėmis mintimis, kurias aplinkosaugos ir tvarumo priemones galima pritaikyti vietiniams sporto renginiams.
„Gražios pakuotės, skanus vanduo, patogus automobilis – tai prabanga, kurią turime ir gavome dėl žemės teikiamų išteklių. Bet ar ilgai naudosimės visu tuo be atlygio, be atsakingo elgesio? Mes su komanda jau šiandien galvojame apie atlygį žemei, juk norime, kad ir ateities kartos gyventų sveikoje aplinkoje“, – teigė projekto savanorė Violeta Keturakytė.
